Paremti
Paremti
Poveikio tyrimai Bendravimo kuriamas poveikis pašnekovų emocinei gerovei aa+
-
2023 m. „Sidabrinės linijos“ pašnekovų tyrimas
Išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse stebima visuomenės amžėjimo tendencija. Prognozuojama, kad Lietuvoje 2070 metais žmonių, kuriems yra 65 metai ir daugiau, bus kone trečdalis visų gyventojų, arba 32,9 % (Europos Komisija, 2021). O 2022 metais vyresnieji sudarė apie 20,0 % (Valstybės duomenų agentūra, 2023). Todėl labai svarbu suprasti, kaip gyvena vyresnio amžiaus žmonės, ypač tokiose šalyse kaip Lietuva, kur minėti demografiniai pokyčiai – vieni sparčiausių Europoje.
Būdami vyresnio amžiaus, žmonės dažnai turi daugiau laiko savo pomėgiams, poilsiui, tačiau gyvenimas šiuo laikotarpiu kupinas ir savų iššūkių. Jis gali būti emociškai sudėtingas dėl šeimos narių ar draugų netekties (Johnson et al., 2005). Tyrimai atskleidžia, kad išsivysčiusiose šalyse vyresni žmonės vis labiau linkę gyventi vieni, o tai gali lydėti vienišumo jausmas (Mikulionienė ir kt., 2018; Office for National Statistics, 2021). Vyresni žmonės taip pat neretai jaučiasi izoliuoti nuo aktyvaus visuomeninio gyvenimo, retai dalyvauja socialinėse veiklose (Niedzwiedz et al., 2016).
Kad šiuos iššūkius senatvėje būtų lengviau įveikti, „Sidabrinė linija“ siūlo nemokamus draugystės pokalbius, emocinę ir informacinę pagalbą vyresniems žmonėms. „Sidabrinė linija“ skirta visiems vyresnio amžiaus žmonėms, kurie (1) jaučiasi vieniši, niekam nereikalingi, gyvena nutolusiose ir sunkiau pasiekiamose vietovėse, išgyvena netektis, sunkiai serga, neturi su kuo nuoširdžiai ir atvirai pasikalbėti, pasidalinti dienos džiaugsmais ar rūpesčiais, (2) gyvena visavertį gyvenimą, yra apgaubti aplinkinių dėmesio bei rūpesčio ir nori tiesiog pasišnekučiuoti, aptarti aktualijas, pasidalinti savo džiaugsmu, gyvenimiška patirtimi su kitais, paįvairinti savo dienas pokalbiais su bendraminčiais. „Sidabrinė linija“ siūlo ne tik nemokamus, bet ir saugius pokalbius, kurie gali tęstis tiek, kiek abiem pusėms norisi. Pašnekovų poros atsakingai parenkamos „Sidabrinės linijos“ ekspertų taip, kad bendravimas atlieptų poreikius ir teiktų kuo didesnį malonumą.
2018 ir 2021 metais atlikome pirmuosius „Sidabrinės linijos“ pašnekovų subjektyviai vertinamos fizinės ir emocinės gerovės tyrimus, kurie leido surinkti daug reikšmingos informacijos apie tai, kaip ir kuo gyvena vyresnio amžiaus žmonės Lietuvoje, su kokiais sunkumais susiduria, kaip jaučiasi, kiek yra patenkinti teikiama paslauga ir kt. 2023 metais atlikome tęstinį tyrimą, leidžiantį palyginti gautus rezultatus su 2021 metų rezultatais. Taip pat surinktą informaciją apie „Sidabrinės linijos“ pašnekovus siekėme įvertinti kitų vyresnių žmonių kontekste, pasitelkdami Europos sveikatos, amžėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimo (angl. Survey of Health, Ageing and Retirement in Europe, SHARE) duomenis.
Tyrimą atlikome bendradarbiaudami su Vilniaus universiteto Psichologijos instituto Taikomosios psichologijos laboratorijos mokslininkais. Tyrimo vadovė dr. Raimonda Sadauskaitė.
Tyrimo rezultatų santrauka:
1. Jau trečią kartą atliktas „Sidabrinės linijos“ pašnekovų tyrimas patvirtino nepakitusį sociodemografinį pašnekovų portretą. Tai vyresnės nei 75 metų našlės, turinčios aukštąjį išsilavinimą ir gyvenančios vienos miestų daugiabučiuose.
2. Pašnekovai susiduria su daugiau fizinės sveikatos iššūkių nei vidutinis vyresnis Lietuvos žmogus. Dauguma pašnekovų turi bent vieną trapumo požymį, t. y. susiduria su baime pargriūti, stipriu nuovargiu, išsekimu, svaiguliu, alpimu ir pan. Taip pat dauguma apklaustųjų nurodė susiduriantys su kasdienio gyvenimo ribotumais: jiems kyla sunkumų tvarkytis namuose, pirkti maisto prekes, savarankiškai išeiti iš namų, pasiekti transporto priemones ir kt. Visgi dauguma sulaukia pagalbos, leidžiančios susitvarkyti su patiriamais sunkumais, ir pagalba dažniausiai atitinka pašnekovų poreikius. Nepaisant šių iššūkių, „Sidabrinės linijos“ pašnekovai vertina savo sveikatą panašiai kaip vidutinis vyresnis Lietuvos žmogus, nors puikiai arba labai gerai savo sveikatą įvertino tik kiek mažiau nei penktadalis. Sveikatos vertinimas su amžiumi nesusijęs – įvairaus amžiaus pašnekovai vertino savo sveikatą panašiai.
3. Kiek daugiau nei 40 % pašnekovų neturi artimų žmonių, su kuriais gali atvirai pasikalbėti, nepriklausomai nuo amžiaus grupės, lyties, šeiminės padėties, namų ūkio dydžio ar gyvenamosios vietos. Dažniausiai per pastarąsias 7 dienas pašnekovai teigė bendravę su 1–4 žmonėmis. Per pastarąsias 7 dienas su kuo nors bendravo beveik visi apklaustieji ir net 75 % bendravo su „Sidabrinės linijos“ pašnekovu (-e).
4. 2023 metais „Sidabrinės linijos“ pašnekovai yra panašiai vieniši lyginant su 2021 metais, tačiau vienišesni nei vidutinis vyresnis Lietuvos gyventojas. Šis faktas neturėtų stebinti, nes kreiptis pagalbos ir ieškoti bendraminčių pokalbiams telefonu ryžtasi aiškiai savo vienišumą suvokiantys ir dėl jo išgyvenantys asmenys. Iš to galima daryti prielaidą, kad „Sidabrinė linija“ pasiekia šią emociškai pažeidžiamą visuomenės dalį.
5. Kiek daugiau nei pusė pašnekovų yra linkę į depresiškumą, kurio požymių vidurkis yra didesnis ir už nustatytą per 2021 metų tyrimą, ir už vidutinio vyresnio asmens Lietuvoje vidurkį. Apklaustos moterys turi daugiau depresiškumo požymių nei vyrai. Kuo prasčiau pašnekovai vertino savo sveikatą, kuo daugiau turėjo kasdienio gyvenimo ribotumų, tuo daugiau turėjo depresiškumo požymių. Mažesnės vidutinės namų ūkio ir vienam asmeniui tenkančios pajamos per mėnesį, mažesnis žmonių, su kuriais galima atvirai pasikalbėti, skaičius, mažesnis žmonių, su kuriais bendrauta per pastarąsias 7 dienas, skaičius bei didesnis vienišumas taip pat lėmė ir didesnį depresiškumo požymių skaičių.
6. „Sidabrinės linijos“ pašnekovų psichologinė gerovė yra kiek žemesnė nei vidutinio vyresnio asmens Lietuvoje. Lyginant su 2021 metais, psichologinė gerovė 2023 metais dar sumažėjo. Kuo respondentų namų ūkio pajamos buvo didesnės, kuo palankiau jie vertino savo sveikatą ir turėjo daugiau žmonių, su kuriais gali atvirai kalbėtis, tuo jų psichologinė gerovė buvo aukštesnė.
7. Pašnekovus galima suskirstyti į du apylygius skaičiumi klasterius pagal savijautą: prastą ir gerą. Prastos savijautos klasterį sudaro pašnekovai, kurie turi daugiau depresiškumo požymių, aukštesnį vienišumo laipsnį, daugiau kasdienio gyvenimo ribotumų ir žemesnę psichologinę gerovę nei vidurkis. Geros savijautos klasterio pašnekovai pasižymi mažiau depresiškumo požymių, žemesniu vienišumo laipsniu, mažiau kasdienio gyvenimo ribotumų ir aukštesne psichologine gerove nei vidurkis. Galime daryti prielaidą, kad į „Sidabrinę liniją“ kreipiamasi ne tik nebegebant susidoroti su sunkiais išgyvenimais ar vienišumo jausmu, bet ir dėl teigiamų paskatų – noro pasidalinti, paįvairinti dieną, patirti naujų dalykų.
8. Pašnekovai pozityviai vertino įvairius pokyčius, pradėjus naudotis „Sidabrine linija“. 9 iš 10 pašnekovų nurodė, kad pagerėjo jų nuotaika, o apie pusė teigė, kad pagerėjo sveikata. 8 iš 10 pašnekovų susirado naujų draugų, o 7 iš 10 nebesijaučia vieniši. Apie 40 % pašnekovų teigė, kad jų miegas tapo ramesnis. Palyginti su 2021 metais, 2023 metais pasitenkinimas paslauga paaugo 4 procentiniais punktais. Šios paslaugos kokybe iš viso teigė esantys patenkinti daugiau nei 96 % pašnekovų. 9 iš 10 nurodė, kad rekomenduotų „Sidabrinę liniją“ ir kitiems.
2023 m. „Sidabrinės linijos“ pašnekovų tyrimo ataskaita
Šis tyrimas iš dalies finansuotas projekto, kuris yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo 2014–2021 metų Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo Lietuvoje lėšomis, programos dalis.
-
2021 m. „Sidabrinės linijos“ pašnekovų tyrimas
Gerokai išaugus pašnekovų skaičiui, jų bendravimo intensyvumo įvairovei, atlikome 2-ąjį savo pašnekovų tyrimą, kuriuo siekėme atskleisti jų subjektyviai vertinamą fizinę, socialinę ir emocinę gerovę, įvertinti pasitenkinimą teikiama paslauga ir bendravimo „Sidabrinėje linijoje“ kuriamą poveikį pašnekovų savijautai.
Kėlėme klausimus: kaip gyvena, kokių sunkumų patiria mūsų pašnekovai? Kuo išsiskiria iš savo bendraamžių? Ar pasiekiame tuos Lietuvos senjorus, kuriems labiausiai reikia pagalbos? Ar galime rasti sąsajų tarp pašnekovų savijautos ir bendravimo „Sidabrinėje linijoje“ intensyvumo?
Tyrimą atlikome bendradarbiaudami su Vilniaus universiteto Psichologijos instituto Taikomosios psichologijos laboratorijos mokslininkais, palyginimui naudojome Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimo (angl. Survey of Health, Ageing and Retirement in Europe, SHARE) duomenis.
Tyrimo rezultatų santrauka:
> „Sidabrinės linijos“ pašnekovų sociodemografinis portretas išlieka panašus kaip ir 2018 metais: tipinis pašnekovas − vyresnė nei 70 metų moteris, našlė, turinti aukštąjį išsilavinimą, gyvenanti viena, mieste, daugiabutyje.
> Net 8 iš 10 „Sidabrinės linijos“ pašnekovų gyvena vieni, tuo tarpu bendroje populiacijoje po vieną gyvena tik 4 iš 10 senjorų. „Sidabrinės linijos“ pašnekovai, gyvenantys ne po vieną, yra tie, kurie dėl sveikatos problemų nebegali gyventi savarankiškai.
> Vertinant kasdienio gyvenimo apribojimų ar trapumo požiūriu, „Sidabrinės linijos“ pašnekovai patiria daug daugiau iššūkių nei vidutinis vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojas: 6 iš 10 „Sidabrinės linijos“ pašnekovų turi bent vieną kasdienio gyvenimo apribojimą, tuo tarpu bendroje vyresnio amžiaus žmonių populiacijoje tokių yra tik 2 iš 10.
> „Sidabrinės linijos“ pašnekovus iš bendraamžių tarpo ypatingai išskiria vienišumo jausmo išgyvenimas. Vienišumo vertinimas yra net 40 % aukštesnis nei kaimyninėje Lenkijoje ar vidutiniškai Europoje. Pats faktas, kad „Sidabrinės linijos“ pašnekovai pasižymi stipriu vienišumo jausmu, nestebina, nes ieškoti draugų „Sidabrinėje linijoje“ pasiryžta tie, kas pripažįsta savo vienišumą. Tačiau vienišumo atotrūkis tarp „Sidabrinės linijos“ pašnekovų ir bendros populiacijos leidžia manyti, kad paslauga pasiekia vienišiausius vyresnio amžiaus gyventojus.
> 45 % „Sidabrinės linijos“ pašnekovų turi polinkį į depresiją. Dėl metodikų skirtumo 2018 ir 2021 metų tyrimų rezultatų negalime tiesiogiai palyginti, tačiau pastebime, kad nors ir vertinant skirtingomis skalėmis, polinkis į depresyvumą išlieka panašus ir būdingas maždaug kas antram „Sidabrinės linijos“ pašnekovui.
> Dalis „Sidabrinės linijos“ pašnekovų yra ypatingai didelėje rizikos grupėje. Šiems žmonėms būdingas stipriausias vienišumo jausmas, prasčiausia fizinė ir emocinė sveikata, žemiausias pasitenkinimas gyvenimu. Šios problemos stiprina viena kitą ir sukelia didžiausius sunkumus. Į blogiausios savijautos grupę patenka vyriausieji pašnekovai ir tie, kurie turi mažiau socialinių kontaktų. Tyrimo rezultatai atskleidžia didžiausią šios grupės bendravimo poreikį, kurį atliepia „Sidabrinė linija“ − kuo „Sidabrinės linijos“ pašnekovas vienišesnis, depresyvesnis, prasčiau vertina savo gyvenimo kokybę, tuo jo bendravimas „Sidabrinėje linijoje“ intensyvesnis.
> Paradoksalu, bet nepaisant gerokai prastesnės savijautos, „Sidabrinės linijos“ pašnekovai savo sveikatą ir psichologinę gerovę vertina geriau nei vidutinis Lietuvos vyresnio amžiaus gyventojas. Į „Sidabrinę liniją“ besikreipiantys senjorai pasižymi didesniu prisitaikymu prie fizinių sunkumų, jie ryžtasi ieškoti pagalbos, o bendravimo patirtis, naujų ryšių kūrimas ir išlaikymas prisideda prie jų psichologinės gerovės stiprinimo.
> Daugumos „Sidabrinės linijos“ pašnekovų sveikatai koronaviruso pandemija tiesioginės įtakos neturėjo, o šiai atslūgus – senjorai nepraleis progos gyvai susitikti su artimaisiais, draugais ar bendraminčiais, taip pat laisvai lankytis įvairiose viešose vietose: bažnyčiose, parduotuvėse, renginiuose, gydymo įstaigose, nuvažiuoti prie jūros ar į kitą kurortą. Silpnesnės sveikatos pašnekovai svajoja daugiau pabūti gamtoje, sode ar tiesiog išeiti į lauką, pasėdėti ant suoliuko, pamatyti pražydusį gėlių darželį, tikisi sulaukti sveikatos pagerėjimo, savo ar artimųjų gimtadienio.
> Bendravimas „Sidabrinėje linijoje“ labiausiai pagerino pašnekovų nuotaiką, jie susirado naujų draugų ir nebesijaučia tokie vieniši kaip anksčiau.
> „Sidabrinė linija“ pasiekia žmones, susiduriančius su emocinės sveikatos problemomis ir gali jiems padėti per gyvybiškai svarbaus bendravimo poreikio patenkinimą. Daugybė tyrimų rodo, o šis mūsų tyrimas tik patvirtina, kad įvairūs fizinės ir psichologinės savijautos parametrai yra tarpusavyje susiję. Todėl atsiranda galimybė, kad veikiant vieną iš jų, galima įtakoti ir kitus. Draugyste pagrįstas bendravimas pirmiausia nukreiptas į vienišumo mažinimą, o mažinant vienišumą, galime pagerinti žmonių savijautą įvairiais kitais aspektais. Kitaip tariant, galima santykinai mažomis sąnaudomis gerinti pašnekovų gyvenimo kokybę.
> Absoliuti dauguma pašnekovų išlieka patenkinti paslaugos kokybe bei rekomenduotų „Sidabrinę liniją“ kitiems.
2021 m. „Sidabrinės linijos“ pašnekovų tyrimo ataskaita
-
2019 m. „Sidabrinės linijos“ pašnekovų tyrimas
Savo veiklą pradėję 2016 m. birželio mėnesį, pamažu įgiję senolių pasitikėjimą ir vis platesnį pašnekovų ratą, nusprendėme atlikti pirmąjį jų emocinų poreikių, socialinės gerovės ir pasitenkinimo teikiama paslauga vertinimo tyrimą.
Tipiniai „Sidabrinės linijos“ pašnekovai:
> ...yra socialiai apleistos 70–80 metų moterys, našlės, gana aukšto išsilavinimo, turinčios keletą vaikų, tačiau gyvenančios vienos mieste, bute;
> ...stokoja draugiško, tikro ir nuoširdaus ryšio, kurio vyresniame amžiuje itin trūksta;
> ...patiria didesnės socialinės įtraukties stoką: socialinės vienatvės požymiai būdingi 51,5 proc., emocinės vienatvės – 60,3 proc., nepriklausymas draugų ratui ir silpni ryšiai su aplinkiniais būdingi 66,3 proc. apklaustųjų;
> ...iki 70 m. amžiaus jaučiasi laimingesni nei vyresniųjų – 71–90 m. amžiaus – grupė, o gyvenantys kaime – laimingesni už miestiečius ar vienkiemių gyventojus;
> ...dėl sumažėjusio socialinio aktyvumo, silpstančių fizinių jėgų, baimės dėl savo sveikatos ir pasitikėjimo savimi stokos tapo psichologiškai pažeidžiami ir pateko į depresija sergančių ar polinkį sirgti turinčių žmonių rizikos grupę. Beveik kas ketvirtam gali būti įtariama sunki depresijos forma: šie pašnekovai patiria nerimą, neviltį, nesidžiaugia gyvenimu ir nelaiko jo prasmingu – jiems gali būti reikalinga skubi profesionali psichologinė pagalba;
> ...susirasti bendramintį draugystei telefonu ryžtasi dėl stokos – vienišumo, liūdesio, žmogiško artumo, artimos sielos ilgesio, jausmo, kad yra svetimi, noro pasiguosti, sulaukti dėmesio, psichologinės pagalbos, išsakyti rūpesčius, būti išklausytam; dėl pertekliaus – troškimo bendrauti, draugauti, dalintis, kitiems padėti; iš smalsumo – tiek noro sužinoti, kas yra „Sidabrinė linija“, tiek ir noro pažinti kitaip mąstančius žmones, praturtinti save; ir, galiausiai, iš praktinių sumetimų – galimybės kalbėtis telefonu nemokamai; užsitikrinimo, kad kas nors praneš giminaičiams, jei sušlubuos sveikata, ar ištiks mirtis;
> ...pabrėžia, kad svarbia gyvenimo dalimi jiems tampa pokalbio laukimas, ruošimasis jam; džiaugsmą suteikia vien žinojimas, kad pokalbis įvyks;
> ...kaip reikšmingą teigiamą subjektyvų bendravimo „Sidabrinėje linijoje“ kuriamą poveikį įvardino nuotaikos pagerėjimą ir vienatvės atsitraukimą;
> ...bendravimą „Sidabrinėje linijoje“ laiko svarbia komunikacijos su išoriniu pasauliu priemone;
> ...yra patenkinti paslaugos kokybe ir būtų linkę šias paslaugas rekomenduoti kitiems asmenims.
2019 m. „Sidabrinės linijos“ pašnekovų tyrimo ataskaita
