Ar tikrai vienatvė senatvėje neišvengiama? Ekspertai sako: vienas dalykas keičia taisykles aa+

Lietuvoje beveik kas antras vyresnio amžiaus žmogus gyvena vienas. Tyrimai rodo, kad vienišumas didina depresijos, širdies ir kraujagyslių ligų bei net demencijos riziką. Specialistai pabrėžia – socialinių ryšių nykimas yra rimtas visuomenės sveikatos iššūkis.

Ar technologijos gali tapti priemone, padedančia senjorams išvengti vienatvės spąstų? Kaip inovacijos gali padėti palengvinti vyresnių žmonių kasdienybę? Apie tai kalbamės su ekspertais.

Vienišumo jausmas nesvetimas daugeliui

Anot, Mariaus Čiuželio, „Sidabrinę liniją“ įkūrusio M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo vadovo, vyresnio amžiaus žmonių auditorija nėra vienalytė. Vieni jų yra labiau socialiai aktyvūs, kiti, dėl fizinių ar emocinių negalių – mažiau. Būtent pastarieji dažniau ir skambina į „Sidabrinę liniją“, kurioje sulaukia emocinės paramos bei pagalbos.

„Vienišumo jausmas vyresniame amžiuje sustiprėja dėl socialinių ir emocinių ryšių trūkumo. Juk mes puikiai žinome, kad galime jaustis vieniši šeimoje, tarp artimiausiųjų, arba gyventi visavertį gyvenimą būdami vieni. Tai labai priklauso nuo kiekvieno žmogaus šeimos istorijos, susiklosčiusių tarpusavio santykių, kitų aplinkybių. Visgi, amžėjant socialinių ryšių ratas traukiasi natūraliai, mažėja bendraminčių, ilgamečių draugų, o jei dar nebelieka sutuoktinio – likti vienam pasidaro labai sunku“, – sako pašnekovas.

Jis teigia, kad tokioje situacijoje atsidūręs žmogus tarsi pradeda mokytis gyventi iš naujo. Natūralu, kad vyresniame amžiuje su tuo susidoroti nėra taip jau paprasta.

„Paradoksalu, bet dažnai pasitaiko, jog net emociniam sutuoktinių tarpusavio ryšiui susilpnėjus, netektis vis tiek atveria gilią tuštumą. Mūsų darbo praktikoje tai labai dažnos situacijos. Žmonės bando verstis vieni, adaptuotis, prisitaikyti, tačiau po kurio laiko paskambina kamuojami bendravimo poreikio bei ieškodami kasdienio ryšio su bendraminčiais“, – nurodo M. Čiuželis.

Daugybė senjorų jaučiasi niekam nereikalingi

Pašnekovas pabrėžia – senatvėje daug žmonių praranda socialinius ryšius, jaučiasi vieniši ir atsiskyrę. Šiuos jausmus neretai lydi ir įvairūs sveikatos sutrikimai bei skurdi materialinė padėtis.

„Statistikos departamento duomenimis, kone pusė žmonių, sulaukusių 65 metų ir vyresnio amžiaus, gyvena vieniši. Tai daro neigiamą poveikį jų gyvenimo kokybei bei, kaip rodo tyrimai, skatina depresiją, kognityvinių funkcijų silpnėjimą ir demencijos vystymąsi. Vyresnio amžiaus žmonių, kurie yra vieniši, šansai susirgti Alzheimerio liga yra dvigubai didesni. Vienišumas susijęs ir su fizinės sveikatos ligomis: aukštu kortizolio kiekiu kraujyje, susilpnėjusiu imunitetu virusams, padidėjusia širdies ligų tikimybe. Silpnų socialinių ryšių poveikis prilygsta sveikatos rizikai, kurią sukelia 15 cigarečių per dieną ar nesaikingas alkoholio vartojimas, ir yra pavojingesnis nei nutukimas bei žemas fizinis aktyvumas. Todėl nenuostabu, kad 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų savižudybių statistikos duomenys išlieka šokiruojančiai aukšti ir netgi toliau didėja“, – žiniomis dalinasi M. Čiuželis.

Jis pateikia ir sukrečiančią statistiką:

vyresnio amžiaus žmonių savižudybių skaičius 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje išlieka didžiausias, lyginant su kitomis amžiaus grupėmis.

„Jei jaunesnių žmonių savižudybių statistika jau daugelį metų gerėja, tai vyresnio amžiaus žmonių savižudybių skaičius išlieka stabilus. Priežasčių tam yra labai daug. Pavyzdžiui, žmonės, gyvenę aktyvų socialinį gyvenimą, išėję į pensiją pasijaučia nereikalingi. Kita priežastis – susilpnėjusi sveikata ir nenoras savo problemomis užkrauti artimųjų. Tokia situacija neretai pasitaiko šeimose, kuriose tarpusavio santykiai yra puikūs“, – pasakoja pašnekovas.

Anot jo, savo darbe jie neretai sulaukia tokių asmenų skambučių, kurie dalinasi savo išgyvenimais bei kartais net išreiškia norą pasitraukti iš šio pasaulio.

Technologijos gali tiek padėti, tiek ir kenkti

Paklaustas, ar naujausios technologijos galėtų padėti senjorams sumažinti vienišumo jausmą, M. Čiuželis teigė negalintis atsakyti vienareikšmiškai.

„Technologijos gali net padidinti vienišumo jausmą, o ne jį sumažinti. „Įlindę“ į ekranus mes nebematome žmonių, dar labiau mažėja gyvas bendravimas, socialiniuose tinkluose turime tūkstančius „draugų“, tačiau neretai daugeliu jų negalime pasiklausti prireikus pagalbos“, – sako jis.

Pašnekovas pabrėžia, kad vyresnio amžiaus žmonėms prisijaukinti technologijas – didelis iššūkis. Neretai jie tiki, kad visa informacija, kuri patalpinama internete, yra tikra ir nenuginčijama. Todėl dažnai vyresni žmonės tampa sukčių aukomis.

„Svarbu ir tai, kad technologijos nėra pritaikytos vyresnio amžiaus žmonėms. Tą pastebėti galima panagrinėjus šriftus, tekstus, navigaciją ir pan. Technologijos spartina gyvenimo tempą, o vyresniems žmonėms reikia informaciją pateikti paprasčiau, galbūt paaiškinti keletą kartų“, – sako M. Čiuželis.

Vis tik, jis teigia, kad technologijos gali padėti ir sujungti žmones bendravimui. Tačiau tai turi būti automatizuoja, paprasta ir patogu.

Internetas suteikia ir galimybių, tačiau retas jomis pasinaudoja

M. Čiuželis pabrėžia – internetas suteikia daug galimybių, tačiau tik nedidelė vyresnio amžiaus žmonių dalis juo naudojasi.

„O tie, kurie naudojasi, paprastai yra labiau socialiai aktyvūs ir rečiau išgyvena vienišumo jausmą. Visgi, amžėjant, silpstant sveikatai, poreikis ir galimybės naudotis internetu mažėja, tad kone vienintele ryšio su išoriniu pasauliu ir bendravimo priemone lieka telefonas“, – sako pašnekovas.

Būtent reguliarus bendravimas, anot jo, daro labai daug teigiamo poveikio vyresnių žmonių fizinei ir emocinei sveikatai. 

Ačiū Vilniaus miesto savivaldybei, kuri padeda mažinti senolių vienišumą. 

Daugiau skaitykite Delfi.lt straipsnyje.

Šaltinis: Delfi.lt