Pokalbiai su „Sidabrinės linijos“ pašnekovais gali būti patys netikėčiausi, griaunantys bet kokius mūsų turimus stereotipus apie vyresnio amžiaus žmones ar savanorystę. Paskaitykite mūsų savanorės Sandros Žirgutienės pirmojo pokalbio įspūdžius ir tegul jūsų šypsena sugriauna dar ne vieną stereotipą. 

„Trejus metus gyvenu vienas ir esu uždaras, tačiau pasiilgtu draugiško pokalbio su kitu žmogumi. Taip gera bent valandą kitoje telefono pusėje girdėti balsą, todėl skambučio dieną jaučiuosi daug ramiau, nei kitomis dienomis. Ir daugiau šypsausi“, – pasakoja senjoras Juozas. Jis – vienas iš daugelio, kurie nusprendė kreiptis į „Sidabrinę liniją“, siūlančią nemokamus draugystės pokalbius, emocinę ir informacinę pagalbą vyresnio amžiaus žmonėms.

Kalbėtis apie netektį ir mirtį sudėtinga – dažnu atveju mūsų kultūroje ši tema vis dar pridengta tabu nuostata, kai skausmą dėl artimojo netekties stengiamasi išgyventi savyje. Tačiau specialistai pastebi, kad įpročiai keičiasi – vis daugiau žmonių suvokia, kad išsikalbėjus ir išsakius netektį lydinčius jausmus prasideda gijimo procesas.

Regis, žmonės to tik ir telaukė – kad pasibaigtų karantinas. Ir pasipylė bendruomeniniai renginiai: susitikimai su meno kolektyvais, edukaciniai užsiėmimai ir kvietimai gyvai susipažinti su organizacijų veiklomis ar savanorystės galimybėmis. „Sidabrinės linijos“ savanoriai šiauliečiai Viktorija ir Paulius balandžio 15-ąją įgyvendino savo svajonę: kartu su folkloro ansambliu „Sidabrine gija“ Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje surengė romansų vakarą vyresnio amžiaus šiauliečiams, įtraukė į veiklą kitus linijos savanorius bei per rekordiškai trumpą laiką surado vietos įmones, padėjusias įgyvendinti šį sumanymą. Kaip gimė renginio idėja, ko „Sidabrinės linijos“ savanoriai išmoko bei kokius iššūkius įveikė – kviečiame skaityti interviu su VIKTORIJA TARASOVAITE ir PAULIUM BRINIUM.  

Prasidėjus karui Ukrainoje statinių priežiūros ir inžinerinių sprendimų įmonių grupės „Civinity“ atstovai sako sulaukiantys klientų skambučių, susijusių ne tik su įvairiais pastato inžinerinių sistemų gedimais, atsiradusiais trukdžiais ar netikslumais, bet ir užklausų su kuo pasidalyti savo nerimu. Reaguodama į situaciją įmonių grupė pradeda bendradarbiavimą su „Sidabrine linija“, kuri garbaus amžiaus bendrovės klientams suteiks emocinę pagalbą ir pristatys reguliarių pokalbių su bendraminčiais galimybę. 

Iš kur pasisemti optimizmo, jėgų ir tikėjimo, kai pastarosiomis savaitėmis gyvename lyg iš naujo mokydamiesi tarti žodį „karas“? Jaukinamės jau ne filmuose matytus vaizdus ar knygose užfiksuotus memuarus ir stengiamės „kažkaip gyventi įprastą gyvenimą“. Šiomis akimirkomis naujoje šviesoje ir „Sidabrinės linijos“ idėja nušvinta – kurdami draugišką senatvei šalį ir skatindami senjorus sugrįžti į aktyvų visuomeninį gyvenimą, jaučiame, jog būtent jie gali būti mūsų visų įkvėpėjais ir ramsčiais sunkią akimirką.