Pokalbiai – neatsiejama ,,Sidabrinės linijos“ dalis. Jų pobūdis bei trukmė visuomet skiriasi. Su vienais žmonėmis šnekučiuotis galime valandų valandas, su kitais mintimis dalintis šiek tiek sunkiau. Gaudami atgalinį ryšį iš pašnekovų ir savanorių, išgirstame įvairiausių bendravimo istorijų. Viena jų – Didžiojoje Britanijoje gyvenančios savanorės Jevgenijos. 

Nors senėjančios visuomenės problemos mes greitai neišspręsime, bet galime spręsti kitą – vienišumo problemą. Podcaste „Sprendimų karta“ Kristina Čiuželienė pristato „Sidabrinę liniją“ ir jos suteikiamas galimybes garbaus amžiaus žmonėms turėti tikrų tikriausią pokalbių draugą. 

„Vienatvė slegia ir kamuoja, iškraipo tai, kas įprasta ir krečia bjaurius pokštus su psichika. Ji kaip koks priešas supa tave iš visų pusių, tampo nervus ir siunčia jiems pavojaus signalus. Ji teigia tau, kad esi vienas kaip atomas, paklydęs erdvėje, ir tik laukia progos tave išgąsdinti, mirtinai išgąsdinti – štai ko visą laiką siekia vienatvė ir štai ko jokiu būdu negalima jai leisti“

Spalio 1-oji – visame pasaulyje minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Vienas iš pagrindinių sėkmingo senėjimo aspektų – aktyvus įsitraukimas į gyvenimą, įvairiapusę veiklą. Kviečiame susipažinti su mūsų nepailstančia savanore Larisa, kuri savo pavyzdžiu primena, kad amžius – nėra kliūtis veikti.

Nuo šiol kiekvienas, grąžindamas tarą per „Rimi“ parduotuvių taromatus, gali padaryti net du gerus darbus: prisidėti prie aplinkos saugojimo ir paremti svarbią visuomeninę veiklą vykdančias nevyriausybines organizacijas, tarp kurių – ir „Sidabrinė linija“

Senatvė ir su ja siejamos problemos – socialinė atskirtis, vienišumas, skurdas bei užimtumo, fizinės ir psichinės sveikatos stoka – lemia tai, kad Lietuvoje vyresnioji karta yra tarsi „atstumta“ ar „nurašyta“ visuomenės dalis. Daugelis priešpensinio amžiaus žmonių patiria įtampą ir su didžiule baime žvelgia į netolimą ateitį, o jaunimui senatvė kelia gailestį ir... net siaubą. Kaip išvaryti šį „baubą“?