Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje, vėl atvėrusia duris įvairiausiems renginiams, įvyko mokymai „Sidabrinės linijos“ savanoriams. Juose dalyvavo trys dešimtys žmonių (daugiausia – Marijampolės trečiojo amžiaus universiteto klausytojų), jau turinčių didesnės ar mažesnės patirties šioje kilnioje veikloje. Apie „Sidabrinę liniją“ veikiausiai girdėjo ne vienas, o kiek ir kas naudojasi jos paslauga, kaip tai veikia? 

Popandeminiu ir pasirengimo naujai viruso bangai laikotarpiu ypač svarbu rūpintis vyresnio amžiaus asmenų emocinės ir psichologinės gerovės palaikymu. Kadangi vyresnio amžiaus žmonės bei sergantieji lėtinėmis ligomis yra labiausiai pažeidžiama gyventojų grupė, turinti didelę sunkių komplikacijų riziką užsikrėtus koronavirusu, šioms gyventojų grupėms rekomendacijos ypatingai saugotis ir toliau išlieka. Remdamiesi Lietuvos ir pasaulio sveikatos apsaugos institucijų bei „Sidabrinės linijos“ karantino laikotarpio sukaupta patirtimi, teikiame rekomendacijas, padėsiančias rūpintis vyresnio amžiaus gyventojų emocinės ir psichologinės gerovės palaikymu.

Karantinas Lietuvoje pratęstas iki birželio 16 dienos, bet kaskart vis labiau lengvinamas jo režimas. Po kelių sąstingio mėnesių jaunesnė visuomenės dalis gali džiaugtis darbą atnaujinusiomis lauko kavinėmis ir įvairiomis paslaugomis. Tačiau vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims ir toliau rekomenduojama vengti socialinių kontaktų, todėl neretam jų paguoda tapo pokalbiai su bendraminčiais telefonu.

Ar tikrai įsivaizduojame, ką reiškia neturėti galimybės matyti? Mąstant apie tai kyla daug klausimų: kaip susitaikyti, nepalūžti, kaip gyventi? Atrodo, kad su regėjimu prarandame beveik viską. O štai kalbinamas „Sidabrinės linijos“ savanoris Ričardas iš Mažeikių spindi ramybe, smalsumu, pozityvumu ir dar kitiems suteikia įkvėpimo priimti likimą bei išmokti gyventi savo gyvenimą su šypsena. 

Pavasaris visada vilioja žmones, ypatingai šiais metais, kai koronaviruso uždaryti karantine pajutome, kokį džiaugsmą teikia bendravimas, kasdieninis susitikimas su kaimynu, rankos paspaudimas, artimo apkabinimas, anūko priglaudimas, netikėtas draugo vizitas. Viso to tenka atsisakyti, o gamtos atgimimu džiaugtis pro langą žvelgiant į žydinčias vyšnias, tulpių liepsneles, besiliejančią žalumą. Vienatvė labai sunki vienišiems senjorams, kurie ir netolimoje praeityje bendravimo pasirinkimu ar gausa nebuvo apdovanoti.

Lietuvoje švelnėjant karantino sąlygoms, o vyresnio amžiaus žmonių – pažeidžiamiausios visuomenės grupės – izoliaciją rekomenduojant tęsti kol kas neapibrėžtam laikotarpiui netgi karantinui pasibaigus, jų emocinės pagalbos skambučiai „Sidabrinėje linijoje“ pasiekė beprecedentį lygį.