Gyvenant karantinos sąlygomis savivaldybėms parengėme trumpą santrauką kuo ir kaip galime prisidėti informuodami vyresnio amžiaus gyventojus apie pandemiją, registruodami jų fizinės pagalbos poreikius ir užtikrindami, kad jie nebus palikti vieni. 

Lietuvai jau ne pirmus metus kartojama, kad mūsų visuomenė sensta, o senoliai šalyje yra vieniši ar net primiršti. Senyvo amžiaus žmonių vienišumas pastarosiomis dienomis dar padidėjo. Stebint karantino situaciją jiems kyla baimių ir klausimų, į kuriuos, pasirodo, galima gauti atsakymus neišeinant iš namų.
 

Pasak Kristinos Čiuželienės, lyderystė – tai gebėjimas kurti idėjas ir jas įgyvendinti. Pokalbis apie mūsų veiklą, ko išsiilgę „Sidabrinės linijos“ pašnekovai, kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti asmenys, norintys prakalbinti garbaus amžiaus žmones, kaip noras palengvinti senolių senatvę tapo gyvenimo misija.

Laikykimės rekomendacijų ir nesirkime. 

Naujų bendravimo formų karantino metu teks ieškoti visoms amžiaus grupėms. Vilniaus miesto savivaldybė, suprasdama, kad būtinybė apriboti socialinius ryšius gali ypač skausmingai atsiliepti namuose liekantiems senjorams, spręsti problemai telkiasi tuos, kurie tai geriausiai moka – telefoninius pokalbius siūlančią „Sidabrinę liniją“.

Nerimas dėl korona viruso ir jį lydinčios gyventojų saviizoliacijos sparčiai auga. Daugelio mintyse vyrauja „blogiausias scenarijus“, gąsdina viruso plitimo greitis ir mastas. Tačiau visuomenę, ko gero, įaudrina ne tik pati viruso grėsmė, bet ir aplinkoje bei socialinėse medijose sėjama panika ir stresas.