Pamenate, kaip visi „užjudėjome“ per koronaviruso pandemiją – vos tik atsirado galimybė išeiti iš namų! Parkuose ir miškuose žmonių knibždėjo it skruzdėlių. Čia buvo šviesioji sudėtingo laikotarpio dalis – kai judėjimo malonumą atrado ir tie, kurie iki tol automobiliu judėdavo net į sporto klubą ar pieno pakelio į už kelių namų esančią parduotuvę.

Pirmieji septyneri metai žmogaus gyvenime – tik giedra ir naivi pradžia. Prieš tiek pat laiko M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo įkurtoje „Sidabrinėje linijoje“ jau įveiktas ir pirmasis smalsumo etapas, ir išbandymas koronaviruso pandemija.

71-erių Albertas drąsina imti į rankas telefoną tuos, kurie jau gal ir mintinai išmokę „Sidabrinės linijos“ telefono numerį, bet galvoja, jog „dar ne taip blogai, kad kalbėčiausi su nepažįstamaisiais“. „Sidabrinė linija“ neduos saldainių ar geresnio oro, bet duos dvasinio peno“, – tvirtai sako senjoras.

Dvi dukreles pražudžiusi ir nusižudyti bandžiusi mama, iš ligoninės balkono iššokęs senolis, nuo daugiabučio stogo „nukritęs“ jaunuolis – toli gražu ne kiekvienas panašus savižudybės faktas pasiekia žiniasklaidos antraštes, ne kiekvienas ir atskleidžiamas artimųjų. Bet oficialioje 2022 m. statistikoje vis vien – net 527 dėl šios priežasties prarasti Lietuvos žmonės. Net keturi iš dešimties – vyresni nei 60 metų.

Šį klausimą uždavėme dviems mūsų pašnekovams. 80-metį perkopęs Vilius ir dešimčia metų jaunesnis Albertas nedvejodami dalinasi savo išmintimi.

Žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovė „Mediaskopas“ atliko tyrimą apie vyresnio amžiaus žmonių vaizdavimą tradicinėje žiniasklaidoje. „Mediaskopo“ ekspertai drauge su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba analizavo, kaip žiniasklaidoje kalbama apie vyresnius žmones, kokios visuomenės nuostatos ir stereotipai atsispindi straipsniuose, naujienose, TV ir radijo laidose.