Paremti
Paremti
Poveikio tyrimai Bendravimo kuriamas poveikis pašnekovų emocinei gerovei aa+
-
2021 m. „Sidabrinės linijos“ pašnekovų tyrimas
Gerokai išaugus pašnekovų skaičiui, jų bendravimo intensyvumo įvairovei, atlikome 2-ąjį savo pašnekovų tyrimą, kuriuo siekėme atskleisti jų subjektyviai vertinamą fizinę, socialinę ir emocinę gerovę, įvertinti pasitenkinimą teikiama paslauga ir bendravimo „Sidabrinėje linijoje“ kuriamą poveikį pašnekovų savijautai.
Kėlėme klausimus: kaip gyvena, kokių sunkumų patiria mūsų pašnekovai? Kuo išsiskiria iš savo bendraamžių? Ar pasiekiame tuos Lietuvos senjorus, kuriems labiausiai reikia pagalbos? Ar galime rasti sąsajų tarp pašnekovų savijautos ir bendravimo „Sidabrinėje linijoje“ intensyvumo?
Tyrimą atlikome bendradarbiaudami su Vilniaus universiteto Psichologijos instituto Taikomosios psichologijos laboratorijos mokslininkais, palyginimui naudojome Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimo (angl. Survey of Health, Ageing and Retirement in Europe, SHARE) duomenis.
Tyrimo rezultatų santrauka:
> „Sidabrinės linijos“ pašnekovų sociodemografinis portretas išlieka panašus kaip ir 2018 metais: tipinis pašnekovas − vyresnė nei 70 metų moteris, našlė, turinti aukštąjį išsilavinimą, gyvenanti viena, mieste, daugiabutyje.
> Net 8 iš 10 „Sidabrinės linijos“ pašnekovų gyvena vieni, tuo tarpu bendroje populiacijoje po vieną gyvena tik 4 iš 10 senjorų. „Sidabrinės linijos“ pašnekovai, gyvenantys ne po vieną, yra tie, kurie dėl sveikatos problemų nebegali gyventi savarankiškai.
> Vertinant kasdienio gyvenimo apribojimų ar trapumo požiūriu, „Sidabrinės linijos“ pašnekovai patiria daug daugiau iššūkių nei vidutinis vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojas: 6 iš 10 „Sidabrinės linijos“ pašnekovų turi bent vieną kasdienio gyvenimo apribojimą, tuo tarpu bendroje vyresnio amžiaus žmonių populiacijoje tokių yra tik 2 iš 10.
> „Sidabrinės linijos“ pašnekovus iš bendraamžių tarpo ypatingai išskiria vienišumo jausmo išgyvenimas. Vienišumo vertinimas yra net 40 % aukštesnis nei kaimyninėje Lenkijoje ar vidutiniškai Europoje. Pats faktas, kad „Sidabrinės linijos“ pašnekovai pasižymi stipriu vienišumo jausmu, nestebina, nes ieškoti draugų „Sidabrinėje linijoje“ pasiryžta tie, kas pripažįsta savo vienišumą. Tačiau vienišumo atotrūkis tarp „Sidabrinės linijos“ pašnekovų ir bendros populiacijos leidžia manyti, kad paslauga pasiekia vienišiausius vyresnio amžiaus gyventojus.
> 45 % „Sidabrinės linijos“ pašnekovų turi polinkį į depresiją. Dėl metodikų skirtumo 2018 ir 2021 metų tyrimų rezultatų negalime tiesiogiai palyginti, tačiau pastebime, kad nors ir vertinant skirtingomis skalėmis, polinkis į depresyvumą išlieka panašus ir būdingas maždaug kas antram „Sidabrinės linijos“ pašnekovui.
> Dalis „Sidabrinės linijos“ pašnekovų yra ypatingai didelėje rizikos grupėje. Šiems žmonėms būdingas stipriausias vienišumo jausmas, prasčiausia fizinė ir emocinė sveikata, žemiausias pasitenkinimas gyvenimu. Šios problemos stiprina viena kitą ir sukelia didžiausius sunkumus. Į blogiausios savijautos grupę patenka vyriausieji pašnekovai ir tie, kurie turi mažiau socialinių kontaktų. Tyrimo rezultatai atskleidžia didžiausią šios grupės bendravimo poreikį, kurį atliepia „Sidabrinė linija“ − kuo „Sidabrinės linijos“ pašnekovas vienišesnis, depresyvesnis, prasčiau vertina savo gyvenimo kokybę, tuo jo bendravimas „Sidabrinėje linijoje“ intensyvesnis.
> Paradoksalu, bet nepaisant gerokai prastesnės savijautos, „Sidabrinės linijos“ pašnekovai savo sveikatą ir psichologinę gerovę vertina geriau nei vidutinis Lietuvos vyresnio amžiaus gyventojas. Į „Sidabrinę liniją“ besikreipiantys senjorai pasižymi didesniu prisitaikymu prie fizinių sunkumų, jie ryžtasi ieškoti pagalbos, o bendravimo patirtis, naujų ryšių kūrimas ir išlaikymas prisideda prie jų psichologinės gerovės stiprinimo.
> Daugumos „Sidabrinės linijos“ pašnekovų sveikatai koronaviruso pandemija tiesioginės įtakos neturėjo, o šiai atslūgus – senjorai nepraleis progos gyvai susitikti su artimaisiais, draugais ar bendraminčiais, taip pat laisvai lankytis įvairiose viešose vietose: bažnyčiose, parduotuvėse, renginiuose, gydymo įstaigose, nuvažiuoti prie jūros ar į kitą kurortą. Silpnesnės sveikatos pašnekovai svajoja daugiau pabūti gamtoje, sode ar tiesiog išeiti į lauką, pasėdėti ant suoliuko, pamatyti pražydusį gėlių darželį, tikisi sulaukti sveikatos pagerėjimo, savo ar artimųjų gimtadienio.
> Bendravimas „Sidabrinėje linijoje“ labiausiai pagerino pašnekovų nuotaiką, jie susirado naujų draugų ir nebesijaučia tokie vieniši kaip anksčiau.
> „Sidabrinė linija“ pasiekia žmones, susiduriančius su emocinės sveikatos problemomis ir gali jiems padėti per gyvybiškai svarbaus bendravimo poreikio patenkinimą. Daugybė tyrimų rodo, o šis mūsų tyrimas tik patvirtina, kad įvairūs fizinės ir psichologinės savijautos parametrai yra tarpusavyje susiję. Todėl atsiranda galimybė, kad veikiant vieną iš jų, galima įtakoti ir kitus. Draugyste pagrįstas bendravimas pirmiausia nukreiptas į vienišumo mažinimą, o mažinant vienišumą, galime pagerinti žmonių savijautą įvairiais kitais aspektais. Kitaip tariant, galima santykinai mažomis sąnaudomis gerinti pašnekovų gyvenimo kokybę.
> Absoliuti dauguma pašnekovų išlieka patenkinti paslaugos kokybe bei rekomenduotų „Sidabrinę liniją“ kitiems.
2021 m. „Sidabrinės linijos“ pašnekovų tyrimo ataskaita
-
2019 m. „Sidabrinės linijos“ pašnekovų tyrimas
Savo veiklą pradėję 2016 m. birželio mėnesį, pamažu įgiję senolių pasitikėjimą ir vis platesnį pašnekovų ratą, nusprendėme atlikti pirmąjį jų emocinų poreikių, socialinės gerovės ir pasitenkinimo teikiama paslauga vertinimo tyrimą.
Tipiniai „Sidabrinės linijos“ pašnekovai:
> ...yra socialiai apleistos 70–80 metų moterys, našlės, gana aukšto išsilavinimo, turinčios keletą vaikų, tačiau gyvenančios vienos mieste, bute;
> ...stokoja draugiško, tikro ir nuoširdaus ryšio, kurio vyresniame amžiuje itin trūksta;
> ...patiria didesnės socialinės įtraukties stoką: socialinės vienatvės požymiai būdingi 51,5 proc., emocinės vienatvės – 60,3 proc., nepriklausymas draugų ratui ir silpni ryšiai su aplinkiniais būdingi 66,3 proc. apklaustųjų;
> ...iki 70 m. amžiaus jaučiasi laimingesni nei vyresniųjų – 71–90 m. amžiaus – grupė, o gyvenantys kaime – laimingesni už miestiečius ar vienkiemių gyventojus;
> ...dėl sumažėjusio socialinio aktyvumo, silpstančių fizinių jėgų, baimės dėl savo sveikatos ir pasitikėjimo savimi stokos tapo psichologiškai pažeidžiami ir pateko į depresija sergančių ar polinkį sirgti turinčių žmonių rizikos grupę. Beveik kas ketvirtam gali būti įtariama sunki depresijos forma: šie pašnekovai patiria nerimą, neviltį, nesidžiaugia gyvenimu ir nelaiko jo prasmingu – jiems gali būti reikalinga skubi profesionali psichologinė pagalba;
> ...susirasti bendramintį draugystei telefonu ryžtasi dėl stokos – vienišumo, liūdesio, žmogiško artumo, artimos sielos ilgesio, jausmo, kad yra svetimi, noro pasiguosti, sulaukti dėmesio, psichologinės pagalbos, išsakyti rūpesčius, būti išklausytam; dėl pertekliaus – troškimo bendrauti, draugauti, dalintis, kitiems padėti; iš smalsumo – tiek noro sužinoti, kas yra „Sidabrinė linija“, tiek ir noro pažinti kitaip mąstančius žmones, praturtinti save; ir, galiausiai, iš praktinių sumetimų – galimybės kalbėtis telefonu nemokamai; užsitikrinimo, kad kas nors praneš giminaičiams, jei sušlubuos sveikata, ar ištiks mirtis;
> ...pabrėžia, kad svarbia gyvenimo dalimi jiems tampa pokalbio laukimas, ruošimasis jam; džiaugsmą suteikia vien žinojimas, kad pokalbis įvyks;
> ...kaip reikšmingą teigiamą subjektyvų bendravimo „Sidabrinėje linijoje“ kuriamą poveikį įvardino nuotaikos pagerėjimą ir vienatvės atsitraukimą;
> ...bendravimą „Sidabrinėje linijoje“ laiko svarbia komunikacijos su išoriniu pasauliu priemone;
> ...yra patenkinti paslaugos kokybe ir būtų linkę šias paslaugas rekomenduoti kitiems asmenims.
2019 m. „Sidabrinės linijos“ pašnekovų tyrimo ataskaita
