Nors senjorai gali susidurti su ilgalaikiu nuovargiu arba pervargimu, tai nėra natūrali, su senėjimu pasireiškianti būsena, dėl to labai svarbu suprasti, kas ją sukelia. Ekspertų teigimu, priežasčių daugybė, tačiau jas galima suskirstyti į fizines ir emocines, o dalį susieti su šiltuoju metų laiku.
Lietuvos socialinių mokslų centras atliko mokslinį tyrimą apie vienatvę ir, remiantis tyrimų rezultatais, suformulavo praktines rekomendacijas, kaip galėtume padėti sau ir kitiems, išgyvenantiems vienišumo jausmą.
Kuo ypatingas šis gyvenimo tarpsnis žmogaus gyvenime? Kaip jame būti, gyventi, mėgautis? Kuo jis pranašus prieš kito amžiaus tarpsnius? Kaip nebijoti senti? Kaip pačiam priimti šį neišvengiamą virsmą bei suprasti kitą žmogų, kuris jau įžengęs į sidabrinį amžių? Kaip suprasti, ko iš tiesų trokšta garbaus amžiaus žmonių širdys, nematyti jų tik per ligų, pensijų prizmę. Pokalbis su psichologe Živile Kaniaviene.
Šventės dažniausiai asocijuojasi su džiaugsmingais šeimos bei artimųjų susitikimais, susibūrimais prie bendro stalo ir jaukiais pašnekesiais. Tačiau kai šventinis laikotarpis yra paženklintas gedulo bei vienišumo jausmu, psichologinė pagalba ir galimybė būti laiku išgirstam, yra reikalinga labiau nei bet kada. Suprasdami, kad gedulą išgyvenantiems žmonėms šis laikotarpis tampa itin dideliu iššūkiu, Kaune įsikūrę atsisveikinimo namai „Rekviem“ ir „Sidabrinė linija“ siūlo pagalbą – pokalbius su specialistais ir savanoriais.
Dėl jaučiamos socialinės atskirties ir ilgų tamsių vakarų, į „Camelia“ vaistines užsuka vis daugiau vienišų senjorų. Jie ieško ne tik medicininių prekių, bet ir žmogaus, kuris juos išklausytų, suprastų, patartų. „Camelia“ vaistinių tinklas vaistininkams surengė konsultaciją, kurioje dalijomės patarimais, kaip bendrauti su sunkumų patiriančiais senjorais ir suteikti jiems emocinę paramą.
Artimojo netektį išgyvenantys žmonės pripažįsta, kad tokiomis progomis, kaip Vėlinės, Kalėdos ar šeimos narių gimtadieniai, netekties skausmas suintensyvėja. Anot specialistų, šį sielvartą svarbu išgyventi ir iškalbėti – atsisveikinus su mirusiuoju fiziškai, būtina tinkamai atsisveikinti ir emociškai.
Gerokai išaugus pašnekovų skaičiui ir jų bendravimo intensyvumui, „Sidabrinė linija“ kovo-balandžio mėnesiais atliko jau antrąjį savo pašnekovų tyrimą. Juo siekė atskleisti vyresnio amžiaus žmonių subjektyviai vertinamą fizinę, socialinę ir emocinę gerovę, bendravimo „Sidabrinėje linijoje“ kuriamą poveikį pašnekovų savijautai, įvertinti pasitenkinimą teikiama paslauga ir „COVID-19“ pandemijos įtaką jų savijautai. Nors tipinis pašnekovo portretas išliko panašus kaip ir 2018 metais, vis dėlto, šis tyrimas atskleidė ne vieną paradoksą.
Kalbantis su vyresnio amžiaus žmonėmis, bendravimas neretai būna apsunkintas emocinės įtampos, nesusikalbėjimų, neišgirstų ar ne taip suprastų lūkesčių.
Žodis – žeidžia, žodis – gydo. Šiuo lietuviško patarlės principu remiasi vis didesnio susidomėjimo sulaukianti biblioterapija. Šis metodas jau daugelį metų taikomas ne tik plačiajame pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Kaip knyga gydo ir kaip gali žeisti, kokia šio gydymo nauda ir indikacijos, kam tai naudinga ir reikalinga – apie tai kalbame su „Sidabrinės linijos“ savanore, sveikatos psichologe Brigita GELUMBAUSKIENE.
Paremti
Paremti