Kuo ypatingas šis gyvenimo tarpsnis žmogaus gyvenime? Kaip jame būti, gyventi, mėgautis? Kuo jis pranašus prieš kito amžiaus tarpsnius? Kaip nebijoti senti? Kaip pačiam priimti šį neišvengiamą virsmą bei suprasti kitą žmogų, kuris jau įžengęs į sidabrinį amžių? Kaip suprasti, ko iš tiesų trokšta garbaus amžiaus žmonių širdys, nematyti jų tik per ligų, pensijų prizmę. Pokalbis su psichologe Živile Kaniaviene.
Šventės dažniausiai asocijuojasi su džiaugsmingais šeimos bei artimųjų susitikimais, susibūrimais prie bendro stalo ir jaukiais pašnekesiais. Tačiau kai šventinis laikotarpis yra paženklintas gedulo bei vienišumo jausmu, psichologinė pagalba ir galimybė būti laiku išgirstam, yra reikalinga labiau nei bet kada. Suprasdami, kad gedulą išgyvenantiems žmonėms šis laikotarpis tampa itin dideliu iššūkiu, Kaune įsikūrę atsisveikinimo namai „Rekviem“ ir „Sidabrinė linija“ siūlo pagalbą – pokalbius su specialistais ir savanoriais.
Dėl jaučiamos socialinės atskirties ir ilgų tamsių vakarų, į „Camelia“ vaistines užsuka vis daugiau vienišų senjorų. Jie ieško ne tik medicininių prekių, bet ir žmogaus, kuris juos išklausytų, suprastų, patartų. „Camelia“ vaistinių tinklas vaistininkams surengė konsultaciją, kurioje dalijomės patarimais, kaip bendrauti su sunkumų patiriančiais senjorais ir suteikti jiems emocinę paramą.
Artimojo netektį išgyvenantys žmonės pripažįsta, kad tokiomis progomis, kaip Vėlinės, Kalėdos ar šeimos narių gimtadieniai, netekties skausmas suintensyvėja. Anot specialistų, šį sielvartą svarbu išgyventi ir iškalbėti – atsisveikinus su mirusiuoju fiziškai, būtina tinkamai atsisveikinti ir emociškai.
Gerokai išaugus pašnekovų skaičiui ir jų bendravimo intensyvumui, „Sidabrinė linija“ kovo-balandžio mėnesiais atliko jau antrąjį savo pašnekovų tyrimą. Juo siekė atskleisti vyresnio amžiaus žmonių subjektyviai vertinamą fizinę, socialinę ir emocinę gerovę, bendravimo „Sidabrinėje linijoje“ kuriamą poveikį pašnekovų savijautai, įvertinti pasitenkinimą teikiama paslauga ir „COVID-19“ pandemijos įtaką jų savijautai. Nors tipinis pašnekovo portretas išliko panašus kaip ir 2018 metais, vis dėlto, šis tyrimas atskleidė ne vieną paradoksą.
Kalbantis su vyresnio amžiaus žmonėmis, bendravimas neretai būna apsunkintas emocinės įtampos, nesusikalbėjimų, neišgirstų ar ne taip suprastų lūkesčių.
Žodis – žeidžia, žodis – gydo. Šiuo lietuviško patarlės principu remiasi vis didesnio susidomėjimo sulaukianti biblioterapija. Šis metodas jau daugelį metų taikomas ne tik plačiajame pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Kaip knyga gydo ir kaip gali žeisti, kokia šio gydymo nauda ir indikacijos, kam tai naudinga ir reikalinga – apie tai kalbame su „Sidabrinės linijos“ savanore, sveikatos psichologe Brigita GELUMBAUSKIENE.
Mirties ir gedėjimo temos priartėjo prie daugelio iš mūsų būtent dabar, kai visą pasaulį sukaustė koronaviruso (COVID-19) pandemija. Su ja susijusios netektys – itin skaudžios, o įvesti karantino ribojimai apsunkina ne tik atsisveikinimo su mirusiaisiais procesus, bet ir gedėjimą. Jį keičia ir vis labiau įsigalinti virtuali erdvė.
Kartais vis dar išgirstame apie atvejus, kai senolio sprendimas kreiptis į „Sidabrinę liniją“ artimųjų priimamas itin asmeniškai ir jiems sukelia daug nerimo. Siekdami padėti išsklaidyti abejones bei sumažinti šį nerimą, dalinamės situacijomis, su kuriomis dažniausiai susiduria artimieji, o tuo pačiu ir savo įžvalgomis, kaip šiose situacijose elgiamės mes ar kaip rekomenduojame elgtis artimiesiems.
Paremti
Paremti