Paremti

Savanoriaujanti Vitalija dirbdama vis pagalvodavo apie savanorystę aa+

Paskelbta: 2018-12-12 | Autorius: Jurgita Budvilaitytė
Asmeninio archyvo nuotr. / Vitalija Petronytė

„Sidabrinės linijos“ savanorė Vitalija iš Šiaulių ir pati galėtų būti pašnekovė – išėjusi į pensiją prisipažįsta kurį laiką svarsčiusi, kurią pusę pasirinkti. Ji pasakoja, kad dar dirbdama vis pagalvodavo apie savanorystę, bet atrodė, kad ši veikla skirta jaunesniems žmonėms.

„Tačiau dirbdama rinkimuose pamačiau, kiek daug yra vienišų vyresnio amžiaus žmonių, kuriems trūksta paprasčiausio bendravimo. Ir mano pačios vienišumas buvo veiksnys. Taigi apsisprendžiau ir užsiregistravau būti „Sidabrinės linijos“ savanore.

Buvo smalsu, ar pavyks, kaip seksis rasti bendrą kalbą. Aš juk pati labiau intravertė, maniau, šių pokalbių metu labiau klausysiu nei kalbėsiu pati. Bet Ona man papuolė, kuri irgi linkusi labiau klausytis, nors jau susidraugavome“, – savanorystės pradžią prisimena Vitalija Petronytė.

Pirmoji Vitalijos pašnekovė pasitaikė 76-erių Ona iš Vilkijos – paprasta, nuoširdi, bet labai santūri. Kalba ji „nemoteriškai“ mažai, daugiau reikia pasistengti Vitalijai.

Moterys bendrauja jau geras pusmetis, dažniausiai kalbasi apie buitį, kadangi „toną“ užduoda Ona, kuri gyvena privačiam name, augina viščiukų, kalakutų, prižiūri daržus.

Pastaruoju metu pokalbiuose dominuoja nauja tema – kompiuterinio raštingumo kursai. Ona lanko Trečiojo amžiaus universitetą, tad žada išmokusi naudotis kompiuteriu prisijungti prie socialinių tinklų, ir tuomet moterys galės pamatyti vieną kitos nuotraukas.

Vitalija sako, kad ir nematant žmogaus, galima vienam kitą pažinti, labai daug gali pasakyti žodžiais.

„O čia jau nemenkai nustebau – pokalbiai su 94 metų Vita iš Kauno pasirodė gerokai intensyvesni, turiningesni ir ilgai trunkantys, – naują patirtį pristato Vitalija. – O jei dar atskleisiu faktą, kad Vita jau daugiau kaip trisdešimtį metų – neregė, tai jos optimizmas, proto aiškumas ir humoro jausmas man yra tiesiog stulbinantys.“

Vitalijos pokalbių draugė Vita jaunystėje daug skaitė, o dabar nuolat klausosi audioįrašų. Vitalija prisipažįsta taip pat buvusi knygų rijikė, daug skaito ir dabar, tad vieną pagrindinę bendrą pokalbių temą moterys turi visada. Aktualiausia tema dabar apie prezidento rinkimus, ką čia reiks daryti. Ir apie politikus, apie nūdieną abi pašneka.

Vitalija pasakoja, kad prieš kurį laiką buvo sutrikusi jos pašnekovės Vitos sveikata. „Bet ji tik trumpai apie tai užsiminė ir sako: viskas, nenoriu skųstis, geriau jau pakalbam apie ką kita“, – senolės entuaziazmu ir gera nuotaika nenustoja stebėtis Vitalija.

„Negerai yra viena – kodėl tokie šviesūs seneliai, šalia kurių yra artimieji, patys artimiausi žmonės, jaučiasi tokie vieniši? Atrodytų, ko trūksta žmogui, kad jaučiasi vienišas, bet štai, trūksta... Ir man malonu, kad galiu savo pokalbiais užpildyti tą tuštumą jų gyvenime“, – savo pasakojimą apie savanorystės patirtį „Sidabrinėje linijoje“ užbaigia Vitalija.


Šaltinis: 15min.

© 2019 M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas. Visos teisės saugomos
Prijaukinta - Webas.lt