Paremti

Kai norisi pažinti. Mažais žingsneliais gilaus ryšio link aa+

Paskelbta: 2019-10-07 |
Asmeninio archyvo nuotr. | Jevgenija Sidorova

Pokalbiai – neatsiejama ,,Sidabrinės linijos“ dalis. Jų pobūdis bei trukmė visuomet skiriasi. Su vienais žmonėmis šnekučiuotis galime valandų valandas, su kitais mintimis dalintis šiek tiek sunkiau. Gaudami atgalinį ryšį iš pašnekovų ir savanorių, išgirstame įvairiausių bendravimo istorijų. Viena jų – savanorės Jevgenijos. Didžiojoje Britanijoje gyvenanti mergina ,,Sidabrinę liniją“ mato ne tik kaip puikią galimybę padėti kitam, bet ir kaip santykio su gimtąja šalimi palaikymą. Noras nenutraukti ryšio su Lietuva tapo viena iš pagrindinių priežasčių, lėmusių sprendimą pildyti savanorystės anketą ir prisijungti prie ,,Sidabrinės linijos“.

Jevgenija – rugsėjo mėnesio pokalbių trukmės rekordininkė. Net 29 875 sekundės, skirtos pokalbiams! Kol savanorė džiaugiasi, kad su pašnekove rado tiek daug bendro, mintyse sekundes paverskite valandomis ir susipažinkite su trumpu, bet labai šiltu interviu apie tai, kaip užsimezga ryšys.

Jevgenija, apie ką galima tiek kalbėtis?

Pokalbis, rodos, klostosi savaime. Visų pirma, mes su pašnekove Nina, kuriai jau per 70 metų, abi pasiteiraujame viena kitos kas naujo nutiko nuo mūsų praėjusio pokalbio, ką veikėme, kaip sveikata, kokios nuotaikos esame ir kokias emocijas patiriame dabar. Gautas atsakymas – kelias link įvairių naujų temų. Kalbame tiek apie politiką bei įvairius pasaulio įvykius, tiek apie kūrybą, aktorius, tapytojus... Neretai pasidaliname mintimis apie gamtą, keliones, gyvūnus, sveikatą. Nepamirštame kulinariniais receptais apsikeisti ir šeimos gyvenimo aptarti. Visa tai jungia mūsų išgyvenimus ir patirtus nuotykius – linksmus ir nelabai. Norėčiau pasakyti, kad mano pašnekovė – labai įdomus žmogus. Jos interesų laukas platus, tad, jaučiu, kad ji atvira įvairioms temoms.

Kaip Tau pavyko užmegzti draugišką ir artimą ryšį?

Pirmieji pokalbiai buvo labai draugiški, tačiau, atsargūs. Buvome labai mandagios, neperpratome viena kitos charakterio ypatumų. Jaučiau, kad abi nerimaujame. Neslėpsiu, dvejonių, ar pavyks ryšį užmegzti, formuoti įdomius pokalbius bei palaikyti gerą santykį, buvo. Tačiau nepaisant viduje kilusių neramumų, viskas susiklostė puikiai. Bendravimo barjerus įveikė humoras. Dabar džiaugiamės atvirais, natūraliais pokalbiais.

Ar susiduriate su sunkumais, kaip bandote juos įveikti?

Man sunkiausia likti abejingai žmogaus problemoms, kurių negaliu spręsti kaip „Sidabrinės linijos“ savanorė. Gaila, bet pokalbis visko išspręsti negali. Tačiau visada gelbsti mūsų organizacijos bendradarbiavimas su kitais partneriais, jų teikiama parama.

Ką laikytumei pokalbių sėkme?

Pokalbio metu duodu laisvę pašnekovei, aktyviai jos klausausi, mažiau kalbu pati. Manau, kad svarbiausia domėtis, užduoti klausimus. Svarbu nebijoti pasitikslinti,  jeigu kažkas neaišku. Nemažai reikšmės sėkmingam pokalbiui turi ir susikoncentravimas ties viena tema. Jei jaučiu, kad bendravimo metu temos kinta itin greitai, stengiuosi pokalbį pasukti taip, kad apsistotume ties viena. Tai padeda įsigilinti, o diskutuojant giliau ir nuoširdžiau, lengviau kurti ryšį. Tikrai svarbu daug, daug klausytis, leisti žmogui išsipasakoti. Tačiau taip pat svarbu prisiminti, kad pokalbis susideda iš dviejų žmonių. Svarbu jausti, kur ir kada galima pasidalinti mintimis ir patirtimi pačiam. Humoras ir pozityvumas – svarbios mūsų pokalbių dalys. 


Sužavėjo ar suintrigavo Jevgenijos istorija? Norite patirti tuos pačius išgyvenimus? Prisijunkite prie mūsų savanorių – užpildykite savanorio anketą, ir mes netrukus susisieksime dėl tolesnių žingsnių.

© 2024 M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas. Visos teisės saugomos
Prijaukinta - Webas.lt
Naujienlaiškis