Paremti

Keturias pedagoges ir jų skirtingas istorijas jungia kolegiška savanorystės patirtis aa+

Paskelbta: 2019-12-11 |

Savanoriaudamos mokytojos jaučiasi ne tik darančios gera kitam, bet ir tampa puikiu pavyzdžiu jaunimui, tad šiuo sprendimu itin džiaugiasi: ,,Raginame ir kitus savanorius telktis savose organizacijose, nes tai kartu galimybė „kolegiškai“ pasidalinti patirtimi, rasti atsakymus į paprastus klausimus: kas svarbu užmezgant kontaktą, kaip palaikyti pokalbį su prislėgtu pašnekovu, kokios pokalbių temos aktualiausios pašnekovams ir kt. Kiekvieno mūsų patirtis unikali, leidžianti atrasti, suprasti, patarti vienu ar kitu klausimu.“ Sistemingi susitikimai bendrai diskusijai apie savanoriškos veiklos iššūkius koleges ne tik suartino, bet ir sustiprino kaip komandą.   

Kiekviena savanorė susiduria su labai skirtingomis pokalbių metu kylančiomis situacijomis. Šiuo atveju, pasidalinimas patirtimi su kolegėmis labai pasitarnauja. Štai profesijos mokytoja Birutė kalbina 88 m. buvusią pedagogę. Dėl panašaus profesinio kelio, bendras temas pokalbiams rasti sunku nebuvo: „Su savo pašnekove nuo pat pirmojo pokalbio radome bendrą kalbą, turbūt todėl, kad abiem opios jaunimo problemos, domina naujausios knygos. Sunku apsakyti, kaip gera kalbėtis su tokio garbaus amžiaus sulaukusiu žmogumi, spinduliuojančiu tokį milžinišką pozityvumą ir erudiciją. Pakalbam ir, sako ji, kažkas nušvinta akyse, suteikia energijos“. Moterys turi smagią tradiciją: atsisveikinant pašnekovė visada papasakoja dieną dar labiau praskaidrinantį anekdotą. 

Kiek kitokia patirtimi dalinasi Renata. 87 m. pašnekovę kalbinanti moteris teigia, kad, priešingai nei Birutės atveju, laiko susidraugauti prireikė. Galiausiai, ji tapo žmogumi, kurio skambučio pašnekovė visada laukia, o pokalbiai trunka valandą ir daugiau. Atvirumo netrūksta. Pokalbio metu paliečiamos ne tik kasdienybės smulkmenos, aktualijos, bet ir tai, kas neramina, problemos, kurios tuo metu slegia. Senolė visą gyvenimą dirbo vadovaujantį darbą, tad ir pokalbio metu būna griežta, tvirta, turi savo taisykles. Savanorė išmoko prisitaikyti, pajuto kaip svarbu pašnekovei dalintis savo patirtimi ir dabar džiaugiasi galimybe gauti patarimų visais įmanomais klausimais.

Neretai savanoriai teigia, kad bendraudami su vyresnio amžiaus žmonėmis sukuria itin šiltą ir malonų ryšį. Taip jaučiasi ir profesijos mokytoja Kristina: ,,Bendrauju su pašnekove tarsi su savo močiute. Kiekvieną kartą mane žavi pašnekovės entuziazmas ir beribis optimizmas. Visada noriai bendraujanti, nepasiduodanti slogiai nuotaikai, nepriekaištaujanti, atvira širdimi priimanti kitą žmogų. Nepaisant turėtų skaudžių patirčių, išgyvento gedulo, ji tikrai moka džiaugtis kiekviena diena ir yra puikus pavyzdys, jog ne visi pagyvenę žmonės yra niurzgantys ir besiskundžiantys“.

Mokytoja Raimonda  irgi džiaugiasi, kad iš 68 m. pašnekovės gali gauti naudingų patarimų: „Tai atvira, noriai bendraujanti moteris, turinti daug gyvenimiškos patirties, iš kurios tik mokykis ir mokykis. Radome bendrą kalbą vaikų auklėjimo klausimais, bendrais pomėgiais. Pašnekovė – moteris turinti savo nuomonę, negailinti patarimų. Šiuo metu ji turi sveikatos sunkumų, tad pokalbių metu stengiuosi palaikyti, įkvėpti vilties, padėti rasti dalykų, kuo pasidžiaugti gyvenime“.

Savanorystė – ne vienpusiai mainai. Žmogus, kuris skiria savo laiką kitam, visuomet gauna atgalinį ryšį. ,,Sidabrinės linijos“ savanorės džiaugiasi ne tik sustiprėjusiu tarpusavio ryšiu, bet ir galimybe pažinti vyresnio amžiaus žmones, plėsti socialinius ryšius, žinias. Gera žinoti, kad ,,Sidabrinė linija“ jungia ne tik savanorius ir vyresnio amžiaus žmones. Gera žinoti, kad savanorystės dėka tarp kolegų gimsta draugystė. 

Kviečiame sekti žavingųjų mokytojų pavyzdžiu! Sužinokite daugiau apie savanorystės galimybes „Sidabrinėje linijoje“.
 

© 2024 M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas. Visos teisės saugomos
Prijaukinta - Webas.lt
Naujienlaiškis