Paremti

Pokalbiai su senjorais – lyg atgaiva aa+

Paskelbta: 2020-11-24 | Autorius: Toma Birštonė, „Santaka“
Jomantė Maksvytytė / Asmeninio archyvo nuotr.

Iš Gižų kilusi Jomantė Maksvytytė stengiasi naudotis visomis gyvenimo teikiamomis galimybėms. Studijų metais apkeliavusi nemažai šalių, įgijusi daug tarptautinės patirties, mergina Lietuvoje susirado mylimą darbą ir savanoriauja „Sidabrinėje linijoje“. 

Praktika svetur

Pabaigusi Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją, Jomantė mokslų krimsti išvyko į sostinę. Per ketverius studijų metus jai teko nemažai keliauti ir akademines žinias gilinti Izraelio bei Kinijos universitetuose. Tuo met ji suprato, kokias dideles galimybes atveria patirtys kitose pasaulio šalyse.

Baigiamajame bakalauro darbe studentė nagrinėjo Jungtinių Arabų Emyratų beduinų bei Kinijos Mosou genties moterų tapatybę. Dalį tyrimui reikalingos medžiagos mergina surinko Kinijoje, o pernai metais ji buvo trims mėnesiams išvykusi į didžiausią Jungtinių Arabų Emyratų miestą Dubajų, kartu praktikavosi viename didžiausių kultūros ir meno rajonų „Alserkal Avenue“.

– Iš skirtingų religijų, kultūrų, rasių žmonių mokiausi gilesnio nuoširdumo, supratingumo ir geranoriškumo. Mane supo labai plačios erudicijos asmenybės. Akademinę patirtį, išgyvenimus ir akimirkas kaupiau tarsi brangiausią gyvenimo turtą, – ankstesniame interviu „Santakai“ yra sakiusi J. Maksvytytė. Ji džiaugiasi, kad studijų metais įgytą tarptautinę praktiką dabar gali panaudoti čia, Lietuvoje, kur pradėjo kurti savo tolimesnę ateitį.

Darbas ir savanorystė

Grįžusi iš užsienio Jomantė įsidarbino „Sidabrinės linijos“ projektą vykdančiame M. Čiuželio labdaros ir paramos fonde. Tai nemokama draugystės pokalbių, emocinės bei psichologinės pagalbos telefonu linija, skirta senjorams. Čia Jomantė ne tik dirba vadybinį darbą, bet ir savanoriauja.

„Tik gimę pradedame senti ir su stebuklingais bateliais nuo senatvės nepabėgsime. Tai natūralus ir neišvengiamas gyvenimo procesas, kuris aplankys visus. Pokalbiai su senjorais – lyg savotiškas pasiruošimas artėjančiai brandai. Man buvo labai įdomu bei svarbu žinoti, kaip šie žmonės jaučiasi brandžiausiame bei gražiausiame savo amžiaus laikotarpyje. Jie – gyvos istorijos, iš kurių galima pasimokyti gyvenimiškos patirties, o taip pat ir prisidėti prie jų gerovės, dienos praskaidrinimo. Norėjau tiesiogiai prisiliesti prie šio darbo“, – pasakojo J. Maksvytytė.

Pokalbiai – laukiamas ritualas

Jau keletą mėnesių Jomantė kartą per savaitę kalbasi su senjoru Stasiu. Pasak merginos, pokalbis su senjoru – labai laukiamas kiekvienos savaitės ritualas. Dažniausiai pokalbių trukmė priklauso nuo pašnekovų temų, jų savijautos. Vieniems užtenka 15–20 minučių, tačiau gižietė su senjoru dažniausiai kalbasi daugiau nei valandą.

„Tarp manęs ir Stasiuko užsimezgė nuoširdi draugystė. Mano pašnekovas labai intelektualus – domisi mokslu, psichologija, technologijomis, sveika gyvensena, muzika, menu, literatūra, yra apkeliavęs daugelį šalių. Mūsų interesai labai panašūs, todėl lengvai radome bendrą kalbą“, – teigė kraštietė.

Anot Jomantės, reguliarūs kassavaitiniai pokalbiai su nuolatiniu pašnekovu turi teigiamą poveikį abiem pusėms. Savanoriai ne tik dovanoja nuolatinį dėmesį, nuoširdžiai rūpinasi, kaip senoliui sekasi, kaip prabėgo jo savaitė ar kokia jo sveikata, bet ir patys tobulėja – mokosi išklausyti, kurti ryšį, būti empatiški. 

Ragina kreiptis

Visus vienišus, garbaus amžiaus sulaukusius žmones Jomantė ragina kreiptis į „Sidabri nę liniją“ nemokamu telefonu 8 800 800 20. Skambučių centro darbuotojos padės išsirinkti pašnekovą, kuris turės panašių interesų ar pomėgių. Tuomet ir bendravimas taps įdomus bei prasmingas. Į „Sidabrinę liniją“ paskambinę senjorai turės net kelias pasirinkimo galimybes: jie galės bendrauti su savo bendraamžiu, savanoriu, psichologu ar dvasiniu konsultantu.

„Sidabrinė linija“ netrukus minės penkerių metų sukaktį. Turime savanorių, kurie prisijungė nuo pat projekto pradžios. Iš kolegų esu išgirdusi nuostabių istorijų, kai pašnekovai greitai susidraugauja ir meiliai vieni kitus vadina močiutėmis, seneliais ar anūkais. Patikėkite, mes nuoširdžiai laukiame kiekvieno senjoro skambučių. Norime juos išgirsti, bendrauti ir padėti“, – teigė J. Maksvytytė.

Parinkus pašnekovą, tiek savanoriui, tiek senjorui dar kartą paskambina „Sidabrinės linijos“ darbuotojos, suteikia informacijos vienam apie kitą, suderina konkretų abiem tinkantį pokalbių laiką ir sutartą savaitės dieną pašnekovai sulaukia skambučio.

Padavanoti pokalbį paprasta

Pavasarinė pandemija, o vėliau – ir paskelbtas karantinas privertė žmones užsidaryti namuose, visuomenei sukėlė rimtų psichologinių iššūkių. Ne ką mažiau teko iškęsti ir senoliams. Pasak Jomantės, „Sidabrinė linija“ tuo laikotarpiu sulaukė daug daugiau skambučių nei įprastai. Vien per balandžio mėnesį užregistruota daugiau naujų pašnekovų nei per visus 2019 metus.

Visi, kurie nori papildyti „Sidabrinės linijos“ savanorių gretas, pasak Jomantės, gali tai padaryti visai nesunkiai. Asmenys turi būti pilnamečiai, užpildyti informacinę anketą, išklausyti valandos trukmės įvadinius mokymus (šiuo metu jie vyksta nuotoliniu būdu) ir pasirašyti savanorystės sutartį.

Pokalbiai telefonu su senyvo amžiaus žmonėmis – ilgalaikė savanorystė, todėl prašoma įsipareigoti ir laiko bendravimui skirti ne trumpiau nei 6 mėnesius, mažiausiai po vieną kartą per savaitę. Savanoriauti galima dienos metu, po darbų vakare ar savaitgaliais. Konkretus laikas yra derinamas pagal kiekvieno galimybes ir pageidavimus.  


Šaltinis: Vilkaviškio krašto laikraštis „Santaka“ 

© 2024 M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas. Visos teisės saugomos
Prijaukinta - Webas.lt
Naujienlaiškis