„Sidabrinės linijos“ savanoriai Šiauliuose: „Užteks sėdėti rankas sudėjus!“ aa+
Regis, žmonės to tik ir telaukė – kad pasibaigtų karantinas. Ir pasipylė bendruomeniniai renginiai: susitikimai su meno kolektyvais, edukaciniai užsiėmimai ir kvietimai gyvai susipažinti su organizacijų veiklomis ar savanorystės galimybėmis. „Sidabrinės linijos“ savanoriai šiauliečiai Viktorija ir Paulius balandžio 15-ąją įgyvendino savo svajonę: kartu su folkloro ansambliu „Sidabrine gija“ Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje surengė romansų vakarą vyresnio amžiaus šiauliečiams, įtraukė į veiklą kitus linijos savanorius bei per rekordiškai trumpą laiką surado vietos įmones, padėjusias įgyvendinti šį sumanymą. Kaip gimė renginio idėja, ko „Sidabrinės linijos“ savanoriai išmoko bei kokius iššūkius įveikė – kviečiame skaityti pokalbį su VIKTORIJA TARASOVAITE ir PAULIUM BRINIUM.
Viktorija ir Pauliau, papasakokite, kaip gimė „Romansų vakaro“ idėja? Ar tik pavadinimų sąskambis – „Sidabrinė linija“ ir folkloro ansamblis „Sidabrinė gija“ – paskatino kartu surengti šventišką Didžiojo penktadienio vakarą šiauliečiams senjorams?
Viktorija: Seniai žinojau, jog Šiauliuose yra ansamblis „Sidabrinė gija“. Kai pradėjau savanoriauti „Sidabrinėje linijoje“, iškart kilo idėja dėl bendradarbiavimo ir galimybės pakviesti senjorus į bendrą renginį: suorganizuoti koncertą ir „Sidabrinės linijos“ pristatymą. Juk tai bendrystė! Patiko ir pavadinimų panašumai, tačiau jaučiau, jog yra kažkas daugiau bendro – ne tik pavadinimai.
Aš labai mėgstu bendrauti ir ilgai „nešiojau“ dar vieną svajonę: kad savanoriai labiau prisidėtų prie „Sidabrinės linijos“ veiklos. Ne tik pokalbiais, o darbais. Renginio organizavimas – pati geriausia veikla.
Viktorija Tarasovaitė
Paulius: Aš taip pat žinojau, jog yra folkloro ansamblis „Sidabrinė gija“. Pamaniau, kad reikia senjorams ir ansamblį pristatyti, o po koncertinės dalies apie „Sidabrinę liniją“ papasakoti. Pokalbis juk uždega žmogaus širdį ir šypsena šviečia veide. Kiek daug besišypsančių žmonių koncerte matėme! Renginio sumanymas pasitvirtino – žmonės išėjo laimingi ir su „Sidabrinės linijos“ skrajutėmis rankose.
Kuo tokie renginiai vyresnio amžiaus žmonėms gali būti naudingi?
Viktorija: Pirmiausia, tai yra galimybė senjorams išeiti iš namų, prasiblaškyti ir pabendrauti su kitais žmonėmis. Antra, aš manau, bendradarbiaujant su meno kolektyvais stipresnę žinią apie „Sidabrinę liniją“ galime paskleisti.
Paulius: Mes visi – ir savanoriaujantys ir dar tik svarstantys pasirinkti savanorystę – turėtume prisiminti vyresnio amžiaus žmones. Jiems reikia tokių renginių, nevalia palikti jų likimo valioje, užsidariusių namuose.
Tokiais renginiais vyresnio amžiaus žmones drąsiname eiti, bendrauti ir dalyvauti bendruomeninėse veiklose. Taip visi prisidedame prie draugiškos senjorams aplinkos kūrimo.
Paulius Brinius
Organizuojant renginį buvo daug darbų, iššūkių ir netikėtumų. Papasakokite apie šio renginio organizacinius užkulisius.
Viktorija: Labai džiaugiuosi, kad „pirmas blynas“ neprisvilo. Turėjau didžiulę vidinę motyvaciją ir norą rašyti, skambinti, tartis dėl patalpų, bendrauti su ansamblio „Sidabrinė gija“ vadove. Tikras iššūkis buvo tinkamai ir laiku paskelbti apie renginį. Džiaugiuosi, jog „Sidabrinės linijos“ kolegos ir Paulius padėjo su organizaciniais ir komunikaciniais darbais. Iš pradžių jaudinomės, ar iš viso susirinks žmonių, o vėliau – jiems pradėjus registruotis – jaudinomės, ar sutalpinsime visus dalyvius salėje! Be „Sidabrinės linijos“ savanorių Danutės Petrulevičienės ir Justinos Bičiušienės pagalbos būtume tikrai stokoję visapusiško dėmesio renginio dalyviams. Jos labai gražiai sutiko atėjusius, palydėjo į koncertų salę ir pasirūpino, kad kiekvienas gautų „Sidabrinės linijos“ informacinę skrajutę.
Paulius: Pradėjus ruoštis renginiui, euforija perėjo į vis didėjantį nerimą. Atrodė, jog bus neįmanoma per tokį trumpą laiką – 10 dienų ir dar artėjant Šv. Velykų šventėms – viską suderinti. Iš kur gauti plakatus? Kokias pasirinkti spalvas vizualizacijoms? Iš trijų Šiauliuose esančių spausdinimo įmonių susirinkau nemokamai atspausdintus plakatus ir išvežiojau juos po miestą dviračiu! Renginio išvakarėse „netekome“ fotografo. Bet ką jūs manote? – per pusdienį radome puikią fotografę šiaulietę Medėją Šalkutę.
Akivaizdu, jog organizuodami šį renginį patys išmokote daug naujų dalykų – pasidalinkite.
Paulius: Maniau, jog ir taip moku bendrauti su žmonėmis, tačiau šis renginys leido dar labiau patobulinti komunikacinius, bendradarbiavimo komandoje ir laiko planavimo įgūdžius. Kiekviena minutė registruojant dalyvius telefonu buvo svarbi: reikėjo operatyviai atsiliepti skambinantiems, užregistruoti juos ir sklandžiai suteikti informaciją apie renginį.
Renginys buvo lauktas, didelis ir viskas pavyko su kaupu. Kaip tortas papuoštas su meilės braške ant viršaus!
Paulius Brinius
Viktorija: Aš įgavau daugiau drąsos rašyti organizacijoms, skambinti ir derinti klausimus. Dar labiau pasitikėdama savimi galiu pristatyti „Sidabrinę liniją“. Jau turiu idėjų ir kitiems renginiams.
Ką patartumėte ir kuo galėtumėte pasidalinti su kitais „Sidabrinės linijos“ savanoriais, kurie norėtų įgyvendinti panašias idėjas, tačiau dar nedrįsta ar atidėlioja, laukdami „geresnių laikų“?
Viktorija: Svarbiausia, nebijoti išsikelti tikslų. Juos pavyks realizuoti – kad ir mažais žingsneliais. Aš labai svajojau, kad šis renginys senjorams įvyktų. Su Šiaulių miesto savanoriais ir „Sidabrinės linijos“ komanda pavyko suorganizuoti puikų renginį. Juk pirmojo renginio sėkmė mus nuvedė į antrąjį – vykusį po savaitės. „Romansų vakare“ susipažinome su Šiaulių Parkinsono ligos draugijos pirmininke. Ji ir pasiūlė pristatyti „Sidabrinės linijos“ paslaugas „parkinsoniečiams“, kuriems bendravimas ir emocinis palaikymas yra labai svarbūs.
Visiems „Sidabrinės linijos“ savanoriams noriu palinkėti labai labai norėti ir tikėti, jog sumanymai pavyks.
Viktorija Tarasovaitė
Kiti savanoriai ir „Sidabrinės linijos“ komanda, įsitikinau, visada pasistengs padėti. Vykstant renginiui ir jam pasibaigus buvo didelis džiaugsmas: pamatėme, kaip idėja tapo realybe. Darykite, organizuokite ir džiaukitės rezultatais!
Paulius: Jei galvoji ką nors daryti – tai ir daryk. Kad ir kaip bus – tu juk būsi pabandęs. „Sidabrinės linijos“ vadovai visada padės – nebijok paklausti.
Mano patarimas paprastas: „Nesėdėkit vietoje rankų sudėję.“
Paulius Brinius
Praktinis patarimas: jei sumanei didesnį renginį – vienas labai pavargsi, nes tikrai yra ką veikti net ir 24 val. per parą. Todėl kooperuokitės, darykite grupėse. O po renginio džiaugsiesi taip pat ne vienas – visa komanda. Svarbiausia padaryti tai, ką sakai ir pažadi. Neatidėlioti ir pozityviai nusiteikti.