Su senjorais bendraus telefonu aa+

Nuo birželio Lietuvoje startuos visuomenininkų sukurta „Sidabrinė linija“ – socialinė paslauga telefonu garbaus amžiaus žmonėms. Su jais kalbėsis specialiai parengti savanoriai.

Idėjos iniciatoriai teigia, kad tai nebus psichologinė pagalba, o tik paprasčiausi draugiški pokalbiai. Pagyvenusių žmonių organizacijų atstovai kol kas nėra vienos nuomonės, ar tokio neakivaizdaus bendravimo reikia ir ar tuo nepasinaudos nusikalstamo pasaulio veikėjai.

Pirmieji jau pasirengę

Kaip „Lietuvos žinioms“ teigė projekto „Sidabrinė linija“ vadovė Kristina Čiuželienė, jau praėjusiais metais sugalvota kurti į vyresnio amžiaus žmones orientuotą nemokamą socialinę paslaugą, tačiau prireikė laiko idėjai subrandinti ir pasirengti ją realizuoti. Todėl tikimasi, kad socialinė paslauga viešai bus pradėta teikti nuo birželio pradžios.

„Lietuvoje tokių socialinių paslaugų iki šiol niekas neteikė, tačiau kitose Europos Sąjungos valstybėse tai daroma jau seniai“, – teigė K. Čiuželienė. Panaši tarnyba ne vienus metus veikia, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje. Tad manoma, kad ji reikalinga ir Lietuvoje, juolab kad mūsų šalyje 65-erių ir vyresnių žmonių dalis visuomenėje artėja prie 30 procentų. Penktadalį visų namų ūkių sudaro vien pagyvenę žmonės, iš jų kone pusė gyvena vieni namų ūkiuose.

K. Čiuželienės teigimu, jau parengta pirmoji 25–63 metų savanorių grupė, beje, surinkta vos per dvi savaites. Savanoriams jau buvo surengti 4 valandų trukmės mokymai, kaip bendrauti su senu žmogumi, supažindinta su senų žmonių psichologiniais aspektais. „Tai nebus psichologinė pagalba, o tik bendravimo paslauga, – pabrėžė projekto vadovė. – Tačiau jei savanoris identifikuos, kad reikalinga kitokia pagalba, jis pasiūlys žmogui, kur kreiptis.“

Pasak jos, vieni garbaus amžiaus žmonės nori bendrauti su savo bendraamžiais, o kiti – su jaunais. Todėl sunkiausias uždavinys – parinkti tinkamą pokalbininką bendrauti. „Sidabrinės linijos“ savanoriai su senoliais bendraus telefonu, tad jiems tereikia turėti interneto prieigą, nes bendravimas vyks per virtualų skambučių centrą.

Nesijaustų vieniša

Išgirdusi apie tai, kad sostinėje buriami savanoriai, kurie telefonu kalbins pagyvenusius vienišus žmones ir taip skaidrins jų nuobodžią kasdienybę, Marijampolės savivaldybėje gyvenanti Leokadija, jau į aštuntą dešimtį įkopusi vieniša moteris, „Lietuvos žinioms teigė, jog ji mielai kalbėtųsi su savanoriais, o ir ji pati galėtų kam nors paskambinti, su kuo nors kalbėtis. Mat šiuo metu moteris dienas leidžia viena savo namuose, kaip ji pati sako, kojos nebeneša. Tik jaunesnė netoli gyvenanti kaimynė, aprūpinanti moterį maisto produktais, pas ją retkarčiais užbėga. Bet kalbėtis su kaimyne nelabai tenka, nes ši dirba ir dar augina du vaikus, tad nuolat skuba.

„Būna dienų, kad pradedu kalbėtis su televizoriumi arba pati su savimi. Žinoma, yra gerų žmonių, kurie aplink namą nupjauna žolę, o šiaip viską namie pati susitvarkau, pagalbininkų man nereikia“, – kalbėjo Leokadija ir prisipažino, kad retkarčiais, dažniausiai kartą per savaitę, paskambina kuri nors iš užsienyje gyvenančių dukrų. Tačiau ir su jomis pokalbiai būna neilgi. Kompiuteriu moteris nemoka naudotis, tad vienintelė bendravimo priemonė – telefonas.

„Turėjau draugę, su kuria telefonu vis paplepėdavom, bet štai jau keli mėnesiai, kai jos nėra. Jei bent kartą per dieną su kuo nors galėčiau pasikalbėti, gyvenimas būtų šviesesnis“, – guodėsi moteris. Beje, pabrėžė, kad ir ji pati galėtų kam nors skambinti, tik nesugalvojanti kam.

Nevienoda nuomonė

Lietuvoje gausu pagyvenusių žmonių draugijų, asociacijų, būrelių. Tačiau jų atstovai nebuvo vienodos nuomonės, kad reikalingos tokios socialinės paslaugos, kurias ruošiasi teikti M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas. Kaip pripažino asociacijos „Kauno senjorai“ pirmininkė Aldona Kazlauskienė, visuomeninių organizacijų veikloje daugiausia dalyvauja tie garbaus žmonės, kurie dar yra aktyvūs, pajėgia paeiti, neužsidaro namie. Tačiau yra ir vyresnių žmonių, kurie dėl sveikatos būklės jau negali būti visuomeniškai aktyvūs, gyvena vieni ir dažnai yra vieniši. „Manau, tad tokia telefoninės paramos grupė yra reikalinga. Kartais pokalbis telefonu vienišam žmogui gali padėti beveik taip pat, kaip ir vaistai“, – teigė A. Kazlauskienė. Pasak jos, pokalbiai galbūt ne tik prablaškytų senyvų žmonių vienatvę, bet kartais net ir pagelbėtų – pensininkas galėtų pasitarti su jaunesniu žmogumi, kaip spręsti visokias problemas. Asociacijos „Kauno senjorai“ pirmininkė priminė, kad ir anksčiau buvo bandymų teikti panašias socialines paslaugas, bet plačiau ši veikla nepasklido.

Tiesa, A. Kazlauskienė pažymėjo, jog plėtojant tokią socialinę paslaugą gali būti susiduriama su viena problema: telefoniniai sukčiai taip yra įbauginę garbaus amžiaus žmones, kad daugelis jų vengia atsiliepti į nepažįstamųjų skambučius. Todėl reikėtų, kad savanorio skambučio laukiantis žmogus nebijotų atsiliepti. „Tai gali sukelti nesklandumų realizuojant tokį pozityvų sumanymą“, – tikino ji.

Tuo metu Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Vilniaus miesto bendrijų pirmininkas Povilas Butkus neslėpė abejonių dėl tokios paslaugos reikalingumo bent jau mieste gyvenantiems vyresniems žmonėms. „Galbūt kaimo žmonėms to ir reikėtų, nes ten yra menkesnės sąlygos bendrauti“, – sakė P. Butkus.

Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimo koordinatorius Lietuvoje, Vilniaus universiteto doc. dr. Antanas Kairys LŽ pripažino, jog izoliacija, vienišumas yra labai sunkus išgyvenimas bet kokio amžiaus žmonėms, o vyresnių žmonių padėtis dar sudėtingesnė. „Jų bendravimo ratas dažnai būna gerokai susiaurėjęs. Nebelieka darbinių kontaktų, sveikatos problemos kartais apriboja judėjimą. Tad tinkamai organizuota tokia paslauga tikrai būtų reikalinga“, – pabrėžė mokslininkas.

Šaltinis: Lietuvos žinios.