Naujienos

„Trejus metus gyvenu vienas ir esu uždaras, tačiau pasiilgtu draugiško pokalbio su kitu žmogumi. Taip gera bent valandą kitoje telefono pusėje girdėti balsą, todėl skambučio dieną jaučiuosi daug ramiau, nei kitomis dienomis. Ir daugiau šypsausi“, – pasakoja senjoras Juozas. Jis – vienas iš daugelio, kurie nusprendė kreiptis į „Sidabrinę liniją“, siūlančią nemokamus draugystės pokalbius, emocinę ir informacinę pagalbą vyresnio amžiaus žmonėms.

Kalbėtis apie netektį ir mirtį sudėtinga – dažnu atveju mūsų kultūroje ši tema vis dar pridengta tabu nuostata, kai skausmą dėl artimojo netekties stengiamasi išgyventi savyje. Tačiau specialistai pastebi, kad įpročiai keičiasi – vis daugiau žmonių suvokia, kad išsikalbėjus ir išsakius netektį lydinčius jausmus prasideda gijimo procesas.

Prasidėjus karui Ukrainoje statinių priežiūros ir inžinerinių sprendimų įmonių grupės „Civinity“ atstovai sako sulaukiantys klientų skambučių, susijusių ne tik su įvairiais pastato inžinerinių sistemų gedimais, atsiradusiais trukdžiais ar netikslumais, bet ir užklausų su kuo pasidalyti savo nerimu. Reaguodama į situaciją įmonių grupė pradeda bendradarbiavimą su „Sidabrine linija“, kuri garbaus amžiaus bendrovės klientams suteiks emocinę pagalbą ir pristatys reguliarių pokalbių su bendraminčiais galimybę. 

Prieš kurį laiką pradėjome gražią tradiciją: organizacijoms, prisidedančioms prie senjorų draugystės pokalbių, ne šiaip padėkojame, o duodame „namų darbų“. Jų prašome pasidalinti paslaptimi apie sprendimo pagelbėti senoliams motyvus ir klausiame, kaip organizacijos žmonės mato senjorų vienišumo problemą.

„Kartais atrodo, kad pamirštu žmonių kalbą. Jei numirčiau, niekas gerą savaitę manęs neatrastų...“ Kiek Lietuvoje yra taip besijaučiančių vyresnio amžiaus žmonių? Galima ne tik nuspėti. Šie vieno iš daugelio „Sidabrinės linijos“ pašnekovų ištarti žodžiai tik patvirtina daugybę atliktų tyrimų, kurie skatina telktis bendriems darbams socialinės politikos formuotojus, nevyriausybines organizacijas bei kiekvieną visuomenės narį.

Vienišų senjorų psichinės sveikatos klausimas – aktuali ir vis dar neišspręsta problema. „Sidabrinės linijos“ skambučių centro vadovės Kristina Čiuželienė „Ateities kartai“ pasakojo apie gydančią pokalbių galią. Nepagailėkime senjorams savo laiko, dėmesio ir išklausymo.

Šiuolaikinio pasaulio paradoksas tas, kad technologijos mums suteikia vis daugiau galimybių bendrauti, tačiau vienatvės vis daugėja. Galbūt todėl, kad parašyti žinutę yra paprasčiau negu kalbėtis su žmogumi akis į akį. Savęs neapgausime – galime „Facebook“ turėti tūkstančius draugų, tačiau tuose santykiuose nebus nieko tikro. Pokalbis su Mariumi Čiuželiu apie vienatvės iššūkius. 

Didelė dalis Lietuvos senjorų yra vieniši – gyvena vieni, neturi artimųjų, o kiti, jei ir turi, stokoja artimo ryšio, neturi su kuo pasikalbėti, paprašyti patarimo ar pagalbos. Paskatinti bendravimo poreikio, senjorai ima ieškoti pokalbių draugo ir neretai jį randa vaistinėje. Suprasdamas, kokią didelę svarbą turi net paprastas pokalbis, „Camelia“ vaistinių tinklas pradėjo bendradarbiavimą su „Sidabrine linija“, teikiančia nemokamas draugystės pokalbių, emocinės ir informacinės pagalbos paslaugas senjorams. Bendradarbiavimu siekiama didinti šios paslaugos prieinamumą ir žinomumą tarp senjorų.

Pasaulis pilnas žmonių ir drauge – kad ir kaip būtų paradoksalu – pilnas vienatvės. Nuo vienišumo ypač kenčia vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau tuomet jie gali imti telefono ragelį, susukti numerį 8 800 80020 ir kažkas atsiliepęs galbūt padės ją įveikti. Rasa Žemaitienė iš „MOTERS Savaitė“ pakalbino „Sidabrinės linijos“ vadovą Marių Čiuželį apie augantį emocinės pagalbos poreikį, bendrystės svarbą, žmonių susvetimėjimą ir technologijų įtaką žmonių bendravimui.