Labas rytas, Lietuva, sveikinomės šiandien nuo ankstyvo ryto ir visiems LRT žiūrovams pristatėme savo naująją viešinimo kampaniją „Nematomus paverskime matomais“.
Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad silpni socialiniai ryšiai ne tik neigiamai veikia gyvenimo kokybę, bet ir paskatina ligų atsiradimą. Ši problema ypač paaštrėja senėjančiose visuomenėse. Tačiau Lietuvoje jau ketvirtus metus veikianti nemokama bendravimo ir emocinės pagalbos paslauga „Sidabrinė linija“ rado būdą kaip spręsti vyresnio amžiaus žmonių atskirumo, vienišumo, bendravimo trūkumo problemas, suteikdama senoliams galimybę džiaugtis visaverčiu gyvenimu. Į šią misiją įsitraukia ir šalies verslas, kuris prisideda ne tik finansine parama.
Prie Kūčių stalo, deja, ne visi turėjo su kuo pasidalinti kalėdaitį. Suskaičiuota, kad Lietuvoje šias šventes sutinka kas trečias vienišas senolis. Kad numaldytų savo vienatvę, senukai draugystės patraukia ieškoti į vaistines ir poliklinikas. Beje, atliktas tyrimas rodo, kad vienišiausi senukai jaučiasi gyvenantys didmiesčiuose.
Kaune dirbantis Karalienės Mortos mokyklos tikybos mokytojas Jonas Tamulis sugalvojo kaip apjungti savo dėstomą dalyką su jaunimo savanorystės tradicijų ugdymu: jo pamokų metu vaikai skambina „Sidabrinės linijos“ pašnekovams ir kiekvieną savaitę semiasi gyvos išminties bendraudami su senoliais.
Tradicija tapusios kelionės pas vaikystės draugą galąsti peilių, 1990-ųjų moteriškų žurnalų skaitymas, agurkėlių marinavimas bei grožio procedūros. Tai – tik dalis veiklų, kuriomis užsiima savanoriai, lankantys vienišus senjorus.
LRT Radijo laida „Lietuvos diena“ apie „Sidabrinę liniją“, senolius ir jų vienišumą. Ved. Madona Lučkaitė.
„Beatos virtuvėje“ – pokalbis apie vienišumą, senatvę ir apie galimybes padėti garbaus amžiaus žmonėms. Laidoje dalyvavo Kristina Čiuželienė „Sidabrinės linijos“ įkūrėja.
Šiandien M. Čiuželio labdaros ir paramos fondui – jau penkeri. Penkeri metai ieškojimų, kūrybos, atradimų, naujų patirčių, įkvėpimo. Arba penkeri metai gyvenimo, kurį labai norisi gyventi.
Kol esame jauni, kol gyvename šurmulyje ir esame užsisukę veikloje, vienatvės nejaučiame. Atvirkščiai – pabūti su savimi yra tapę malonumu, prabanga. Tačiau metai bėga, šurmulys tyla, žmonės kažkur dingsta ir staiga pasijunti esantis vienas. Gal ir ne visai vienas visame pasaulyje, kažkur yra artimųjų, tačiau jie retai kada randa laiko. O juk žmogui reikia žmogaus, nes bendravimas – vienas iš svarbiausių jo poreikių. Kaip ir maistas, būstas, vanduo.
Paremti
Paremti