Naujienos

„Vaikai pabuvimui kartu skiria mažiau tęstinio laiko, pasirūpina fiziškai: atvažiavo, maisto atvežė, namus sutvarkė, o aš vis tiek lieku vienas. Tai emocinė vienatvė“, – apie sunkumus, kuriuos pandemijos metu patyrė pagyvenę žmonės, pasakojo „Sidabrinę liniją“ įkūrusio M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo steigėja ir skambučių centro vadovė Kristina Čiuželienė.

Kasdien mus pasiekia vis daugiau  informacijos apie naujas COVID-19  aukas ir didėjantį sergančiųjų skaičių. Todėl patys imame nerimauti dėl ateities ir galvoti apie artėjančią antrąją pandemijos bangą. Labai svarbu ne tik kritiškai vertinti informacijos šaltinius, bet ir patiems rasti būdų kaip ramiau reaguoti į visuotinę paniką.

Balandžio pabaigoje kvietėme prisijungti prie „Kurk Lietuvai“ kartu su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija vykdomo projekto „Socialinis receptas“: vyresnio amžiaus žmonių ir negalią turinčių žmonių atskirties mažinimas, dalyvauti apklausoje, teikti savo siūlymus ir idėjas. Projekto tikslas – didinti vyresnio amžiaus žmonių ir negalią turinčių žmonių socialinę integraciją, remiantis efektyviomis kultūros ir sveikatos sektorių bendradarbiavimo formomis. Šiandien džiaugiamės ir dalinamės rezultatais. 

Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje, vėl atvėrusia duris įvairiausiems renginiams, įvyko mokymai „Sidabrinės linijos“ savanoriams. Juose dalyvavo trys dešimtys žmonių (daugiausia – Marijampolės trečiojo amžiaus universiteto klausytojų), jau turinčių didesnės ar mažesnės patirties šioje kilnioje veikloje. Apie „Sidabrinę liniją“ veikiausiai girdėjo ne vienas, o kiek ir kas naudojasi jos paslauga, kaip tai veikia? 

Popandeminiu ir pasirengimo naujai viruso bangai laikotarpiu ypač svarbu rūpintis vyresnio amžiaus asmenų emocinės ir psichologinės gerovės palaikymu. Kadangi vyresnio amžiaus žmonės bei sergantieji lėtinėmis ligomis yra labiausiai pažeidžiama gyventojų grupė, turinti didelę sunkių komplikacijų riziką užsikrėtus koronavirusu, šioms gyventojų grupėms rekomendacijos ypatingai saugotis ir toliau išlieka. Remdamiesi Lietuvos ir pasaulio sveikatos apsaugos institucijų bei „Sidabrinės linijos“ karantino laikotarpio sukaupta patirtimi, teikiame rekomendacijas, padėsiančias rūpintis vyresnio amžiaus gyventojų emocinės ir psichologinės gerovės palaikymu.

Karantinas Lietuvoje pratęstas iki birželio 16 dienos, bet kaskart vis labiau lengvinamas jo režimas. Po kelių sąstingio mėnesių jaunesnė visuomenės dalis gali džiaugtis darbą atnaujinusiomis lauko kavinėmis ir įvairiomis paslaugomis. Tačiau vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims ir toliau rekomenduojama vengti socialinių kontaktų, todėl neretam jų paguoda tapo pokalbiai su bendraminčiais telefonu.

Lietuvoje švelnėjant karantino sąlygoms, o vyresnio amžiaus žmonių – pažeidžiamiausios visuomenės grupės – izoliaciją rekomenduojant tęsti kol kas neapibrėžtam laikotarpiui netgi karantinui pasibaigus, jų emocinės pagalbos skambučiai „Sidabrinėje linijoje“ pasiekė beprecedentį lygį. 

Kol likusi visuomenės dalis jau gali džiaugtis darbą atnaujinusiomis lauko kavinėmis ir įvairiomis paslaugomis, vyresnio amžiaus žmonės, kaip pažeidžiamiausia COVID–19 grupė, ir toliau priversti gyventi karantino sąlygomis.

Karantino metu senjorų psichologinės pagalbos linija „Sidabrinė linija“  fiksuoja septynis kartus išaugusį srautą skambučių, susijusių su koronavirusu, pandemija ir panašiais klausimais. Medicinos psichologė Justina Belevičienė karantino metu visiems gyventojams, ne tik senjorams, siūlo tris būdus, kaip pasirūpinti savo psichologine sveikata.