Paguodą senjorai randa bendraudami aa+

Lietuvai jau ne pirmus metus kartojama, kad mūsų visuomenė sensta, o senoliai šalyje yra vieniši ar net primiršti. Senyvo amžiaus žmonių vienišumas pastarosiomis dienomis dar padidėjo. Stebint karantino situaciją jiems kyla baimių ir klausimų, į kuriuos, pasirodo, galima gauti atsakymus neišeinant iš namų.

Lietuvoje nuo 2016 metų veikia „Sidabrinė linija“ – nemokama pagalbos linija senyvo amžiaus žmonėms. Kadangi šiandien šalyje siaučiant „koronai“ jie yra rizikos grupė, todėl ir skambinančių į „Sidabrinę liniją“ stipriai padaugėjo.

Kalbėdama su „Vakaro žiniomis“ viena iš linijos steigėjų, Kristina Čiuželienė, pastebi, kad karantino laikotarpiu į liniją skambinantys senjorai jaučia įtampą, nežinomybę. Todėl turi labai daug klausimų. Pavyzdžiui, senoliai nerimauja, kada jiems atneš pensiją, kaip elgtis, jei reikia apsilankyti banke ir ar tokiu metu jie gali važiuoti į sodybą. „Kodėl viešas transportas nėra nemokamas karantino metu? Darbdavys verčia eiti į darbą, o apsaugos priemonių nesuteikia. Kas gali padėti?“ – daugiau šiandien skambinančiųjų užduodamų klausimų vardija linijos įkūrėja.

K. Čiuželienė sako, kad labiausiai senjorus kamuoja nežinomybė dėl karantino laikotarpio. „Matyt, tai, kad šalyje paskelbtas karantinas ir prašoma senjorų neišeiti iš namų, prisideda ir prie jų jaučiamo vienišumo ir nesaugumo. Ypač nerimauja tie, kurie gyvena vieni. Jie nėra tikri, abejoja, ar sulauks pagalbos. Dažniausiai tokie jausmai kamuoja todėl, kad šių žmonių pasitikėjimas visuomene ar valstybe nėra itin stiprus“, – pasakoja K.Čiuželienė.

Moteris pasakoja, kad šiomis dienomis „Sidabrinės linijos“ savanoriams tenka konsultuoti ir medicininiais klausimais. Nemažai senjorų jaudinasi dėl suplanuotų ir atkeltų apžiūrų, į liniją skambina pakilus spaudimui ar konsultacijos dėl vaistų. Specialistai apmokyti atsakyti į tokius klausimus, taip pat jie gali suteikti informaciją apie tai, kaip dirba gydymo įstaigos ir kokia tvarka karantino metu galima susisiekti su savo šeimos gydytoju.

K.Čiuželienė džiaugiasi, kad daugelis skambinančiųjų – atsakingai laikosi karantino: „Neina iš namų, stengiasi išlaikyti ramybę ir nepanikuoti. Klausėme savo savanorių, kaip jų pašnekovai jaučiasi – daugelis sąžiningai stengiasi laikytis rekomendacijų kuo mažiau eiti iš namų, džiaugiasi, kad turi su kuo bendrauti, kas jais pasirūpina. Vieni tiki, kad visa tai greitai praeis ir tik laukia galimybės vėl pasimėgauti saule lauke, kiti aktyviai seka visas naujienas, džiaugiasi žmonių susitelkimu ir pagalba.“

„Sidabrinės linijos“ savanoriai sulaukia ir pagalbos prašymų. Pavyzdžiui, skambina senjorai, kurie neturi galimybės nueiti į parduotuvę ar vaistinę. Todėl linija bendradarbiauja su savivaldybėmis ir siūlo ne tik emocinę pagalbą, bet ir tarpininkavimą. Pavyzdžiui, fizinės pagalbos poreikių turinčių gyventojų kontaktus perduoda konkrečiai savivaldybei ar kitai tokią pagalbą teikiančiai organizacijai, pvz., pilietinės iniciatyvos „Stiprūs kartu“ savanoriams, Maltos ordino pagalbos tarnybai, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovams ir pan., kad šie pasirūpintų maisto, vaistų pristatymu ar kita pagalba.

K. Čiuželienė neslepia, kad paskelbtas karantinas šalyje skambučius jų linijai išaugino kone dvigubai. Norint patenkinti visų skambinančiųjų poreikius, reikia nuolat pildyti savanorių komandą „Visas mūsų kolektyvas itin susitelkęs šiuo metu, pagrindinį dėmesį skiriame tiek naujai ateinantiems savanoriams, tiek emocinės paramos skambučiams. Nuo karantino pradžios užsiregistravo jau 90 naujų savanorių, o pastarosiomis savaitėmis skambučių skaičius išaugo kone dvigubai. Labai noriu pakviesti ir paraginti žmones remti „Sidabrinę liniją“ ne tik savo laiku, bet ir finansiškai, nes tai užtikrintų mūsų veiklos tęstinumą ir galimybes padėti dar daugiau vienišų senolių.

Šaltinis: „Vakaro žinios“