Antrasis karantinas: o kokias pasekmes paliko pirmasis? aa+

Pavasarį Lietuvoje prasidėjusi COVID-19 pandemija padarė daug žalos ne tik fiziologinei, bet ir psichinei žmonių sveikatai. Vieniems įvestas karantino laikotarpis tapo puikiu atokvėpiu nuo nesuskaičiuojamų darbų. Tačiau kai kuriems toks gyvenimo pasikeitimas sukėlė daug streso ir nerimo.

Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė, gydytoja Ramunė Mazaliauskienė teigia, kad nėra vienareikšmiško atsakymo, vertinant pasikeitusią žmonių psichologinę būklę. Anot gydytojos, tikrai yra tokių, kuriems pandemijos ir karantino laikotarpis tapo ramybės, buvimo su artimais žmonėmis ar mėgstamais užsiėmimais laikas.

„Neužmiršiu vienos iš mano pacienčių žodžių: „Dievo palaima man šis laikotarpis.“ Darbas iš namų, ramesnis gyvenimo tempas kai kam patiko ir tiko“, – pasakojo specialistė.

Psichologas Gediminas Navaitis taip pat antrina R. Mazaliauskienės išsakytam požiūriui ir susidariusią situaciją labiau vertina kaip naują patirtį.

„Daugelis žmonių ganėtinai lengvai prisitaiko prie saviizoliacijos ir masinio karantino sąlygų. Vieni skaito knygas, žiūri filmus arba tiesiog bendrauja tarpusavyje, kiti, galbūt, mato tai kaip puikią galimybę pabaigti seniai pradėtus darbus“, – kalbėjo G. Navaitis.

Sudėtingas laukimo periodas

Tačiau, pasak psichiatrės, yra ir tokių žmonių, kuriems karantino laikotarpis padidino stresą, jaučiamą nerimą. „Kai kurie yra linkę į nerimo reakcijas, ypač jei turėjo akivaizdžių priežasčių nerimauti, pvz. žmonės netekę darbų ar esant tokiai grėsmei, dvyliktokai, palikti visiškoje organizacinėje nežinomybėje...“ – kalbėjo pašnekovė.

Anot G. Navaičio, kur kas didesnių problemų kyla tiems, kurie ne tik priversti būti saviizoliacijoje, bet dar ir yra užssikrėtę COVID-19 virusu.

„Tokius žmones banalūs paguodos žodžiai, kaip palauk savaitėlę kitą ir vėl galėsi grįžti į senas vėžes – nelabai veikia“, – pasakojo psichologas.

Specialisto teigimu, taip yra todėl, kad viruso poveikis kiekvienam gali būti labai skirtingas. Vieni užsikrėtusieji gali nejausti jokių simptomų, kitiems virusas tampa itin sunkia liga.

„Būtent dėl šios priežasties laukimo periodas psichologiškai yra daug sudėtingesnis“, – situaciją komentavo G. Navaitis.

Senoliai jaučia didesnį nerimą

„Negalima užmiršti ir vyresnio amžiaus žmonių, kurių streso lygis iš tiesų buvo (ir yra) pakankamai aukštas. Iš tiesų tai, kas dabar kiekvieną dieną pasiekia mus, tai informacija: „Atmink, kad mirsi“. Iš praktinės pusės gerai apie tai žinoti, bet kai tai kartojama kelis kartus per dieną, prasideda nerimas“, – pasakojo R. Mazaliauskienė.

Nemokamos draugystės pokalbių ir emocinės pagalbos linijos vyresnio amžiaus žmonėms „Sidabrinė linija“ įkūrėjas, verslininkas Marius Čiuželis teigia, kad senyvo amžiaus žmonės nerimą jaučia neišvengiamai stipriau.

„Aišku, akivaizdesnė situacija dėl padidėjusio senyvo amžiaus žmonių nerimo mūsų organizacijoje jautėsi per pirmąją pandemijos bangą. Tada dar niekas nieko nežinojo nei kaip su visu tuo tvarkytis, nei kiek laiko visa tai truks“, – kalbėjo M. Čiuželis.

Augantys skambučių skaičiai

Anot pagalbos linijos įkūrėjo, pirmosios viruso bangos metu skambučių skaičius pradėjo augti dešimtimis kartų.

„Pirmaisiais pandemijos mėnesiais naujų užsiregistravusiųjų arba skambinančiųjų būdavo apie 50, o dabar skaičius per mėnesį padidėjo iki 500-600. Žmonės klausia, ką daryti? Kaip elgtis?“ – pasakojo verslininkas.

Tęsiantis pandemijai, prasidėjo ir emociniai sutrikimai, nes saviizoliacija neišvengiamai padaro psichologinės žalos.

„Pirmosios viruso bangos metu buvo daug iniciatyvų, kurios teikė pagalbą senjorams į namus. Jos tikrai padėjo kurti didelį palaikomąjį santykį. O kaip bus dabar, atėjus antrajai bangai, kai, atrodo, lyg ir prisitaikėme visi ir tiek daug nebebijome, nors susirgimų skaičiai rekordiškai auga, sunku prognozuoti“, – neaiškią situaciją komentavo įkūrėjas.

M. Čiuželis atkreipia dėmesį ir į metų kaitos ciklą. Anot verslininko, prasidėjus tamsiajam metų periodui skambučių visada padaugėdavo.

„Senoliai grįžta iš kiemų, daržų, užsidaro namuose. Todėl mūsų linija jiems tampa savotišku išsigelbėjimu, galimybe bent su kažkuo pabendrauti“, – kalbėjo pašnekovas.

Dažnai senyvo amžiaus žmonės, net ir turėdami savo vaikų ar giminaičių, nenori savo nuogąstavimais ir rūpesčiais jų apkrauti. O ir lankymo ribojimas tampa sunkiu emociniu išgyvenimu.

„Tačiau poreikis gauti informacijos, su kuo galima pasikalbėti, niekur nedingsta. Žinoma, senjorai internete jos nesusiras.

Bet kokias naujienas jie įpratę gauti dažniausiai telefonu“, – savo pastebėjimais dalijosi verslininkas. Būtent dėl šios priežasties pandemijos metu „Sidabrinė linija“ stipriai išplėtė savo paslaugas. „Šalia draugystės pokalbių ir emocinės pagalbos, atsakinėjame į įvairius, su bet kuo susijusius klausimus, tiek dėl COVID-19 pandemijos, tiek dėl karantino“, – apie pagalbą senoliams pasakojo M. Čiuželis.

Skaitykite daugiau: 15min.lt