Paremti

Sunku net įsivaizduoti, ką šiuo metu patiria ši visuomenės grupė: besikreipiančių pagalbos skaičius – daugiau nei iškalbingas aa+

Paskelbta: 2021-05-18 |
V. Kopūsto / Delfi nuotr.

Pandemijos metu senjorai išgyvena ne tik baimę dėl savo gyvybės ir sveikatos, tačiau ir didžiulę atskirtį bei nežinomybę: kol jaunas žmogus, pasinaudodamas išmaniosiomis technologijomis, randa reikiamą informaciją ir gali susisiekti su artimaisiais, juos matyti, neretas senolis liko visiškai vienas. Tūkstančiai senų žmonių skambučių jiems skirtoje linijoje bylojo apie itin niūrias nuotaikas. Visgi, emocinis ir fizinis saugumas susiję labiau, nei galėtume įsivaizduoti.

Skambučių skaičius – nuo penkių iki pusantro tūkstančio per savaitę: juntamas nerimas ir nusivylimas

„Sidabrinės linijos“ įkūrėjas Marius Čiuželis pasakoja, jog pandemija paskatino senjorus kreiptis į „Sidabrinę liniją“: „Lietuvoje įvedus karantiną, išaugo emocinės pagalbos ieškančių senjorų srautai. Nuo pernai kovo iki pat dabar jaučiame jų nerimą, daugiausia dėl nežinios, kaip būtų, jei rimčiau susirgtų – ar kas nors gydytų, ar tektų palikti šį pasaulį nesulaukus pagalbos. Nemaža dalis skambinusių pripažino, kad vis delsė, nedrįso, manė, jog skambindami užkirs kelią kitų skambučiams. Padidėjusiam srautui buvome pasiruošę, tad visi skambinantieji galėjo sulaukti atsakymo.“

Per beveik penkerius darbo metus skambučių skaičius nuo vos penkių per savaitę išaugo iki vidutiniškai devynių šimtų, o karantino mėnesiais – net iki pusantro tūkstančio. Laimei, kol kas, sako M. Čiuželis, komanda spėja pakalbėti su visais skambinančiais.

„Jei skambučio sulaukiame ne darbo valandomis arba linija tuo metu būna užimta – perskambiname patys. Skambučių srautas išlieka pakankamai stabilus, jei lygintume pirmąjį ir antrąjį karantiną. Tačiau jei lygintume karantino mėnesius su atitinkamu laikotapriu prieš metus, tai srautai išaugo 100 procentų.“

Senjorus, anot pašnekovo, kamuoja nežinomybė, kiek reikės laukti, kol pandemija atslūgs, nerimas, abejonės dėl sveikatos. Senyvo amžiaus žmonės skambina ir kilus klausimams ar dvejonėms dėl COVID-19 situacijos: „Prasidėjus antrajam karantinui sulaukėme skambučių, kai senjorai teigė pasigendantys per pirmąjį karantiną teiktos savanorių pagalbos. Juntama ir nusivylimo tendencija: senjorai, gaudavę pagalbą pirmo karantino metu, pristatant jiems maistą ar kitus pirkinius, nebesulaukė analogiškos pagalbos antrojo karantino metu.“

Mintis prisidėti kilo artėjant Kalėdoms: siekia mažinti visuomenės susvetimėjimą

Draudimo bendrovė „Gjensidige“ prieš keletą metų nusprendė tapti „Sidabrinės linijos“ rėmėjais. Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Mariaus Jundulo, emocinis saugumas su fiziniu saugumu susijęs kur kas labiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

„Lietuvos žmonių emociniam saugumui skiriame ypatingą dėmesį. Kaip draudikai, kasdien padedame žmonėms pasirūpinti savo asmens, turto, verslo saugumu. Bendraudami su mokslininkais, psichologais ir diskutuodami tarpusavyje, supratome, jog emocinis saugumas yra glaudžiai susijęs su fiziniu saugumu. Taip gimė mūsų socialinė iniciatyva „Rask laiko pokalbiui“, kuri skatina žmones skirti daugiau laiko artimiesiems, mažinti visuomenės susvetimėjimą ir stiprinti saugumo jausmą. Kiekvienais metais prisidedame prie visuomenės emocinio klimato tyrimo. Emocinio saugumo tema tapo mūsų įmonės bendravimo filosofija.“

Tai, sako M. Jundulas, paskatino domėtis, kokioms visuomenės grupėms labiausiai reikia pagalbos ir kaip galima prisidėti: „Prieš trejus metus nusprendėme, kad kalėdinėms dovanoms klientams ir partneriams skirtas lėšas skirsime labdarai. Norėjome, kad jos tikslas atitiktų ir mūsų socialinės atsakomybės filosofiją – didintų žmonių saugumo jausmą. Taip susipažinome su „Sidabrinės linijos“ žmonėmis. Pamatėme, kad mūsų įmonės ir „Sidabrinės linijos“ vertybės bei požiūris sutampa.“

Už „Gjensidige“ skiriamas lėšas pokalbių linijos specialistai atsako į tūkstančius vyresnio amžiaus žmonių skambučių. „Karantino metu vyresnio amžiaus žmonės tapo izoliuoti ne tik nuo aplinkos, bet ir nuo savo artimųjų, kaimynų bei bičiulių. Atskirtį ypač juto nesinaudojantys internetu ir neturintys komunikacijos priemonių, kurios leidžia vaizdu bendrauti su kitais žmonėmis. Vienintelis jų bendravimo būdas – pokalbis telefonu. Todėl vos paskelbus pirmąjį karantiną, pasiūlėme pagalbą „Sidabrinei linijai“, suprasdami, kad pokalbiai pastaruoju metu vyresnio amžiaus žmonėms yra gyvybiškai svarbūs. Žmogiškojo ryšio šiomis dienomis reikia labiausiai“, – kalba draudimo bendrovės generalinis direktorius.

Materialinės dovanos senjorų nesudomino: laukia ko kito

Kaip šiuo laiku galima padėti senjorams? Nuoširdžiu pokalbiu, sako „Sidabrinės linijos“ įkūrėjas: „Ne vienas mūsų rėmėjas siūlėsi organizuoti maisto pristatymą ar pradžiuginti pašnekovus vienkartinėmis materialiomis dovanomis manydami, kad tai padės pakelti jų orumą ar gyvenimo kokybę. Apklausę savo pašnekovus, gavome vienareikšmius atsakymus: „mums užtenka, kiek turime, tik žmogiškojo ryšio trūksta, daugiau bendrauti norime“. Tad vengiant viruso rizikos, saugant save ir kitus, manome, kad reguliarūs pokalbiai su bendraminčiais, nors ir kasdien, gali padėti išgyventi karantino vienatvę ir izoliaciją, suteikti paguodos, praskaidrinti dienas.“

Daugybė žmonių į liniją skambino ne norėdami rasti pokalbių draugą, kaip anksčiau, o su praktiniais klausimais: „Teiravosi, ką daryti jaučiant ligos simptomus, kaip prisiskambinti gydytojui, ar galima eiti į vaistinę, netgi – ar galima važiuoti į sodybą aplankyti bičių. Juk jaunesni žmonės naujausią informaciją greitai randa internete, o vyresni žmonės to padaryti ir greitai susiorientuoti naujienų sraute dažnai negali“, – kalba iniciatyvos pradininkas.

Ryžtis surinkti „Sidabrinės linijos numerį“ – ne visiems paprasta: kai kurie, pasakoja M. Čiuželis, net prisipažįsta, kad numerį turi jau seniai, tačiau vis nedrįsdavo skambinti, galvodavo, kad niekam nebus įdomu su jais kalbėtis. Daugelis skambinančių turi artimuosius, vaikus, bet slegia vidinė tuštuma. 

„Gali būti tarp žmonių, bet vis tiek jausiesi nesuprastas, vienišas, neturintis su kuo aptarti rūpimų temų. „Sidabrinė linija“ pirmiausia buvo kurta tiems, kurie išgyvena vienatvę. Ji, kaip reiškinys, nėra blogai, jeigu žinai, ką su vienatve daryti, moki joje gyventi. Bet jeigu nemoki, vienišumo jausmas pradeda siaubingai slėgti. Būna ir taip, kad vyresni žmonės nenori trukdyti vaikų, apkrauti jų papildomais rūpesčiais. Galvoja, jei paskambins per dažnai, tai trukdys, nes vaikai daug dirba, savo vaikus augina, laiko neturi. Tai dar labiau didina atskirtį: turiu vaikus, bet jie kažkur toli.“

Anot pašnekovo, įprastai išgyvenantys emocines krizes senjorai jaučiasi niekam nereikalingi. Pakalbėję žmonės pradeda tikėti, kad yra ne beviltiškoje situacijoje, turi bent vieną žmogų, kuris juos išklauso, pabūna kartu, skiria dėmesio.

Paskambinęs į „Sidabrinę liniją“ nemokamu telefonu 8 800 800 20, senolis gali rinktis iš trijų paslaugų: siūlomi reguliarūs draugystės pokalbiai su bendraminčiu, suteikiama emocinė pagalba, kai norisi pasikalbėti, reikia paguodos ar sunku nusiraminti. O kai pašnekovai ieško atsakymų į rūpimus klausimus – linijos komanda suteikia informacinę pagalbą: pataria, padeda ar nukreipia, kur reikia.


Šaltinis: Delfi.lt

© 2024 M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas. Visos teisės saugomos
Prijaukinta - Webas.lt
Naujienlaiškis