Senoliams trūksta santykio su draugais aa+

Pasak „Sidabrinė linija“ skambučių centro vadovės Kristinos Čiuželienės, neišspręsta problema – vienišų senjorų psichinės sveikatos klausimas. Penkerius metus veikianti „Sidabrinė linija“ vienija jau šešis šimtus savanorių. Per mėnesį sulaukiama apie tūkstančio skambučių.

„Tipinis mūsų klientas yra daugiau nei 70 metų moteris, namų ūkyje gyvenanti viena, kitaip tariant, dažniausiai našlė arba nesukūrusi šeimos, – pasakoja K. Čiuželienė, – kiek ta dvasinė vienatvė gili, sunku įvertinti, bet mums tikrai skambina vieni gyvenantys“.

Kristina sako, kad juos pačius nustebino tai, kad pusė paskambinusių yra labai aktyvūs senjorai.

„Neužsidarę savo namuose, dar veiklūs, bet vis tiek, kaip jie sako, dar vieną draugę norintys turėti. Tokio amžiaus žmonės – vyresni nei 60, ypač 80 – netekčių gyvenime yra patyrę daug, – paaiškina „Sidabrinė linija“ skambučių centro vadovė ir pasidalija patirtimi, – dažnai tenka išgirsti, kad vaikai ir anūkai užauginti, šeimos puikios, bet visos draugės palaidotos. Ir to santykio su draugu ar drauge pritrūksta“.

„Sidabrinė linija“ teikia nemažai paslaugų – paskambinę senjorai gali klausti kažko, ko nežino, pavyzdžiui, kaip užsiregistruoti internetu pas gydytoją. Užklupus blogai nuotaikai, gali paskambinti ir išsipasakoti, taip pat – susipažinti su nuolatiniu pašnekovu – savanoriu ar kitu panašaus amžiaus senjoru – ir su juo bendrauti kartą per savaitę sutartu laiku. „Sidabrinėje linijoje“ tokių užsimezgusių ilgalaikių draugysčių – jau šimtai.

„Ir pasitikėjimas sugrįžta, ir noras susiplauti indus sugrįžta, atsiranda įdomus pašnekovas ir vėl pasiima rašyti nebaigtą knygą. Kitaip tariant, tos mūsų gražiosios istorijos yra apie sugrįžusį įkvėpimą“, – sako K. Čiuželienė.

Kristinai ne vieną kartą teko įsitikinti, kad vyresnio amžiaus žmogui pokalbis turi stebuklingą gydančią galią. Nepagailėkime senjorams savo laiko, dėmesio ir išklausymo.

Daugiau žiūrėkite Delfi.lt reportaže.