Vis dar gėda kalbėti? 1 iš 5 žmonių susiduria su psichikos sveikatos sutrikimais bent kartą gyvenime aa+

Net 1 iš 8 žmonių gyvena turėdami psichikos sveikatos sutrikimų, o 1 iš 5 žmonių susiduria su savo arba artimojo psichikos sveikatos sutrikimais bent kartą gyvenime. Higienos instituto duomenimis, 2022 m. Lietuvoje 12,1 proc. gyventojų buvo diagnozuotas psichikos ar elgesio sutrikimas. Nors psichikos sveikatos priežiūros poreikis didelis ir jas atliepiančių paslaugų daugėja, nemaža gyventojų dalis kreiptis dėl psichologinės pagalbos ar kitų paslaugų vis dar vengia, sakoma pranešime žiniasklaidai.

Kyla klausimas, kodėl prašyti psichologinės pagalbos vis dar vengiama, jei su psichikos sveikatos sunkumais susiduria didelė gyventojų dalis? Psichikos sveikata turėtų labiau būti mus vienijantis, o ne skaidantis veiksnys, ir kreipimasis pagalbos – kiekvieno iš mūsų teisė. Todėl spalio 10 d., minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė šių metų temą – „Psichikos sveikata – visuotinė žmogaus teisė“.

Kiekvienas žmogus, nepaisant jo išsilavinimo, amžiaus ar lyties, turi teisę į psichikos sveikatą: į prieinamą ir kokybišką psichikos sveikatos priežiūrą, į laisvę nepriklausomai priimti su sveikata susijusius sprendimus, būti apsaugotam nuo rizikos veiksnių ir priklausyti palaikančiai bendruomenei.

Kaip rodo tyrimo duomenys, didžiųjų miestų jaunoji karta aktyviau įsitraukia į psichikos sveikatos stiprinimo veiklą ir plečia savo psichikos sveikatos žinias, sunkumų stigmatizavimas būdingas vyresnio amžiaus žmonėms, o moterys ir vyrai psichologinės pagalbos kreipiasi nevienodai dažnai.

Psichikos sveikatos sunkumų stigmą gilina visuomenėje vyraujantys mitai

Visuomenėje stigma dažnai susijusi su stereotipais, kurie atsiranda dėl nepakankamo supratimo, klaidingos informacijos apie psichikos sveikatą. Bendruomenės žinios apie psichikos sveikatos sutrikimus turi įtakos žmogaus sprendimui kreiptis psichologinės pagalbos.

Higienos instituto Psichikos sveikatos centro 2023 m. atliktas tyrimas, nagrinėjantis psichikos sveikatą stigmatizuojančių nuostatų paplitimą visuomenėje, rodo, kad net ketvirtadalis Lietuvos gyventojų nenorėtų gyventi kaimynystėje su psichikos sveikatos sutrikimą turinčiu žmogumi. Tokios situacijos priežastis gali būti visuomenės mitas, kad psichikos liga sergantys žmonės yra pavojingi, o prie šios stigmos gilinimo prisideda ir žiniasklaidos naujienos. Tyrimai rodo, kad psichikos ligomis sergantys žmonės dažniau tampa smurto aukomis nei smurtautojais, stigmatizavimas jiems kelia nerimą ir gali sustiprinti psichikos sutrikimus.

Žmonės gali stigmatizuoti ir priešiškai vertinti save dėl psichikos sveikatos sutrikimo, ėmęsi tikėti ir vadovautis stigmatizuojančiomis nuostatomis („esu pavojingas“, „dėl savo ligos niekada negalėsiu eiti svarbių pareigų“ ir pan.). Tai vadinama savistigma. Ji stiprina prastą savijautą, lemia delsimą kreiptis psichologinės pagalbos, nenorą pripažinti, kad specialistai gali padėti.

Su kokias psichologiniais sunkumais susiduria senjorai?

Senjorams vis dar kyla iššūkių pripažinti psichologinius sunkumus ir bandyti kreiptis pagalbos. Vyresnio amžiaus žmonės dažniau jaučia vienatvę ir socialinę atskirtį.

Susiduriama su problema, kad vos 7–11 proc. Lietuvos 60 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų yra aktyvūs visuomenėje. „Sidabrinės linijos“ steigėjas Marius Čiuželis kviečia senjorų situaciją vertinti empatiškai:

„Kiekvienas galime įsivaizduoti, kaip jaučiasi žmogus, dar neseniai sukęsis aktyvioje profesinėje veikloje ir įvairiuose socialiniuose ratuose, o šiandien likęs atskirty, nes niekam nebereikia nei jo patirties, nei draugystės. Vienišumo jausmas tik dar labiau sustiprėja.“

„Vyresnio amžiaus žmonės skeptiškai vertina profesionalią psichologinę pagalbą. Tikėtina, kad tai dar sovietmečio stigma, kai tam tikras medicinos bylos įrašas galėjo suvaržyti karjeros galimybes, kai buvo gaji nuostata, kad nesi vertas pagarbos, jei pats „nesusitvarkai“ su savo išgyvenimais. Tad net paskambinę į „Sidabrinę liniją“ su skaudžiausiais išgyvenimais senjorai kartais klausia: „Ar jūs ne psichologas? Ne? Tai gerai, tuomet pasikalbėkime“, – atvirauja M. Čiuželis ir priduria: – „Ne visiems pavyksta apsieiti be pagalbos, svarbiausia nejausti dėl to nevisavertiškumo. Didžiausia stiprybė – įvardyti problemą ir laiku priimti tinkamą pagalbą.“

Daugiau skaitykite žiniasklaidos pranešimuose: 15min.lt, delfi.lt, moteris.lt