„Sidabrinės linijos“ tyrimas atskleidė – didesnės senjorų pajamos negarantuoja kokybiško amžėjimo aa+

„Sidabrinė linija“ jau trečią kartą atliko savo pašnekovų apklausą ir skelbia jos rezultatus, kurie yra lyginami ir su SHARE (Europos sveikatos, amžėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimas) Lietuvos senjorų rezultatais. Daugiausiai tyrimo metu siekta palyginti „Sidabrinės linijos“ pašnekovų ir bendros senjorų populiacijos emocinę ir fizinę sveikatos būklę bei socioekonominius rodiklius, kurie galėtų daryti tam poveikį.

Trečiajame tyrime iš eilės pašnekovų portretas panašus

Nors „Sidabrinės linijos“ paslauga naudojasi įvairių sociodemografinių charakteristikų žmonės, visgi tipinio pašnekovo portretas išlieka panašus kaip ir 2018 ar 2021 metais – vyresnė nei 75 metų moteris, našlė, turinti aukštąjį išsilavinimą ir gyvenanti viena didmiesčio daugiabutyje. Tai kontrastuoja su visuomenėje įsišaknijusiais stereotipais. 

„Visuomenėje vyrauja gajus mitas, kad vieniši senjorai yra tik kaime arba vienkiemyje gyvenantys asmenys. Mūsų ilgametė patirtis ir tyrimai rodo, kad nuo vienišumo neapsaugo ir geresnė socioekonominė padėtis, ir gyvenimas didžiuosiuose miestuose, kur galbūt yra didesnė tikimybė turėti tą socialinį kontaktą“, – apie tipinį pašnekovų portretą atsiliepė „Sidabrinės linijos“ įkūrėjas ir vadovas Marius Čiuželis.

Išsiskyrė ir tai, kad palyginus su SHARE duomenimis „Sidabrinės linijos“ pašnekovai turėjo aukštesnes pajamas vienam asmeniui namų ūkyje (485 eurai prieš 311 eurus), tačiau tai nelemė  geresnio sveikatos vertinimo, atvirkščiai, ženkliai daugiau senjorų savo fizinę sveikatą vertino blogai bei turėjo daugiau depresiškumo požymių.

„Kalbėdami apie senjorų gerovę per dažnai viską suvedam į socialines išmokas, pensijas ir materialųjį gerbūvį. Mūsų tyrimas liudija tai, apie ką jau senai šnekame, vien finansinės gerovės neužtenka. Psichologinė sveikata yra veiksnys, didele dalimi lemiantis ir fizinę jauseną, o tai dažnai tiesiog ignoruojame ar pamirštame. Sprendimų priėmėjai turėtų atsigręžti į bendrą statistiką ir šalia ekonominės vyresnių žmonių gerovės stiprinimo ieškoti būdų geriau integruoti juos į visuomeninį gyvenimą, skirti didesnį dėmesį jų socialiniams ryšiams. Tai pagerintų tiek jų jų emocinę, tiek ir fizinę savijautą“, – pratęsė M. Čiuželis.

Vienišumo jausmo mažėjimas koreliuoja su savo sveikatos vertinimu

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad „Sidabrinės linijos“ pašnekovai, reguliariai kalbantys su bendraminčiais, pozityviai vertina savo fizinės ir emocinės gerovės pokyčius. Net 86 % respondentų teigė, kad pradėjus naudotis „Sidabrinės linijos“ paslaugomis pagerėjo jų nuotaika, miegas tapo ramesnis, apie pusė dalyvių pastebėjo ir pagerėjusią sveikatą.

„Sidabrinės linijos“ pašnekovus galima išskirstyti į dvi beveik tolygias grupes: turintys mažiau fizinių ribojimų, kurie savo emocinę ir fizinę sveikatą vertina pakankamai gerai, ir besijaučiantys prasčiau. Įdomu tai, kad teigiami pokyčiai pastebimi abiejose grupėse, ne tik prasčiausiai besijaučiančioje,tačiau ir toje, kuri jaučiasi geriau. Tai tik patvirtina, kad bendravimas ir reguliarus socialinių ryšių palaikymas daro įtaką bendrai savijautai.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, vyresnio amžiaus žmonių vienišumas ir socialinė atskirtis ne tik nemažėja, bet netgi auga dėl demografinių pokyčių didėjančio senjorų skaičiaus, informacinių technologijų įtakos lemiamo gyvenimo tempo ir susvetimėjimo jausmo. Tyrimo išvados teigia apie būtinybę didinti savanorių skaičių ir senjorų įsitraukimą į bendravimą, tai galėtų gerinti ne tik emocinę senjorų būklę tačiau ir jų fizinę sveikatą.

„Mūsų veikla ir tyrimai rodo, kad senoliai, norintys susidoroti su iškylančiais sunkumais, pagalbos sulaukia – taip atsakė daugiau nei 74 % respondentų, tačiau  net 38 % nurodo, kad toji pagalba kartais ar beveik visada neatitinka jų poreikių ir lūkesčių. Čia, vėlgi, turime tai, kad kiekvienas atvejis gali būti kitoks, o bendrinės paslaugos, deja, yra bendrinės. Todėl mūsų, kaip socialinio poveikio organizacijos, veikla tampa dar prasmingesnė ir svarbesnė. Jau dabar pagal tyrimo išvadas matome, kad darbo tik daugės. Todėl ir toliau kviesime visus geros valios žmones prisijungti į savanorių gretas ir skirti savo laiko pokalbiams su senoliais, stiprinsime skambučių centro darbuotojų žinias ir gilinsime įgūdžius,“  – užbaigė M. Čiuželis.

„Sidabrinėje linijoje“ vien per 2023 įvyko beveik 27 tūkst. draugystės pokalbių , o pašnekovų pokalbių laikas sudarė net 569 dienas nepertraukiamo bendravimo. „Sidabrinę liniją“ įkūrės M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas 2023 metų pabaigoje  įsteigė ir pirmąjį Lietuvoje socialinės krypties neliečiamo kapitalo fondą, kurio dėka linija galės pasiekti ir suteikti emocinę pagalbą dar daugiau senjorų. Visa tai yra geriausias „Sidabrinės linijos“ kuriamo poveikio – vienišumo ir atskirties mažinimo – įrodymas.

Su detalia tyrimo ataskaita galite susipažinti čia.

Tyrimo pristatymas LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“:

Tyrimo pristatymas LRT Radijo laidoje „Ryto garsai“ su Karolina Panto: