Paprašyta papasakoti savo savanorystės „Sidabrinėje linijoje“ istoriją, tai mėginau daryti net keletą kartų. Deja, baltas lapas kompiuterio ekrane daugiausiai prisipildydavo dvejomis eilutėmis ir, po kurio laiko, vėl tapdavo tuščias.
„Euromonitor International“ su M. Čiuželio labdaros ir paramos fondu pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, pagal kurį fondo nuo 2016 metų vidurio vykdomam „Sidabrinės linijos“ projektui skirta 7 tūkst. eurų parama, o Vilniaus biuro darbuotojai prisijungs prie savanorių komandos.
M. Čiuželio labdaros ir pramos fondo vykdomas draugystės ir bendravimo telefonu garbaus amžiaus žmonėms projektas „Sidabrinė linija“ yra ne apie skaičius, augimus, pinigus ar bet kokius kitus kiekybinius rodiklius. Tai – svajonė. Svajonė išgirsti žmogaus balsą.
„Sidabrinė linija“ yra nemokama draugystės, bendravimo ir pagalbos telefonu paslauga garbaus amžiaus žmonėms, kurios tikslas yra ilgainiui tapti nacionaline pagalbos linija, suteikiančia reikiamą pagalbą ir informaciją, nukreipimą į kitas, specializuotą pagalbą teikiančias organizacijas ir, galbūt, svarbiausia, kontaktą – žmogų, kuriam galima paskambinti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.
Dėl įvairių priežasčių, tarp jų ir emigracijos, Lietuvoje likę vieniši tėvai bei seneliai praranda galimybę bendrauti. Dažnai turintys įvairių negalių, praranda ir galimybę išeiti iš namų. Tarp keturių sienų garbaus amžiaus senjorai išgyvena atskirties ir didelės vienatvės jausmus.
Marijos radijo laidoje „Sidabrinės linijos“ atstovė Kristina Čiuželienė pasakoja apie pagalbos būdus vienišiems ir atstumtiems senyvo amžiaus žmonėms.
Laidoje kalbamės apie bendravimo paslaugą vyresniems žmonėms, senolius ir jų poreikius.
Pirmą kartą, kai paskambino viena iš „Sidabrinės linijos“ senolių, jos besiklausydama... apsiverkiau.
Ponia Birutė apie ligas ir kitas negandas kalbėti nėra linkusi, nors per tą laiką, kol bendravome, sužinojau, kad ji ir „vienos krūties istoriją“ yra išgyvenusi, ir nelabai žinojo, kaip reikės gyventi toliau, kai „dėl senatvės“ ją atleido iš darbo, o kur dar visos tos istorijos apie brolius–partizanus, apie vaikus bei anūkus išsibarsčiusius po visą pasaulį, ir kūčių vakarienes absoliučioje vienumoje...