Lietuvos socialinių mokslų centras atliko mokslinį tyrimą apie vienatvę ir, remiantis tyrimų rezultatais, suformulavo praktines rekomendacijas, kaip galėtume padėti sau ir kitiems, išgyvenantiems vienišumo jausmą.
Birželio mėnesį minime savo veiklos sukaktį. Šiemet – jau 6-ąją. Per visus šiuos metus „Sidabrinė linija“ neatskiriama gyvenimo dalimi tapo jau daugiau nei 5 tūkst. senjorų, o bendras pokalbių minučių skaičius jau pasiekė Lietuvos gyventojų skaičių.
„Sidabrinėje linijoje“ savanoriaujantis Rokas Blinkevičius gyvenime veikti tikrai turi ką – didelė šeima, vaikų būreliai, namai, intensyvus darbas farmacijos srityje, tėvai ir uošviai, kuriuos, esant galimybei, stengiasi aplankyti kuo dažniau, laisvalaikis, pomėgiai... Tačiau šalia viso to laiko visada atsiranda ir savanorystei. Tai trunka jau ilgiau nei dvejus metus, o ir pašnekovą kalbina nebe pirmą.
Eglė Vaitkevičienė: „Koks nenusakomas jausmas žinoti, kad senjoras laukia tavo skambučio, kad po mūsų pokalbio jam tampa ant širdies lengviau. Laiko tam tikrai gali atrasti kiekvienas“. Pokalbis su 18-os vaikų mama, verslininke, filantrope ir mūsų savanore.
Mūsų mylima pašnekovė p. Saigūnė iš Biržų švenčia 90-metį. Tautodailininkė, mokytoja, „Kiemėnų kronikų“ ir kitų knygų autorė, buvusi chorvedė, Trečiojo amžiaus universiteto dekanė ir Pagyvenusių žmonių bendrijos tarybos narė, o prieš kurį laiką – ir „Sidabrinės linijos“ reklamos veidas; visus titulus ir veiklas vargu bau ar išvardinsime. Ši elegantiška dama tiesiog nepamainomas pavyzdys, kaip iki garbaus amžiaus išlikti tokiai gyvybingai.
Vasarį visą pasaulį šokiravo karas Ukrainoje. „Sidabrinės linijos“ pašnekovei poniai Alvilinai šie išgyvenimai dar stipriau sugėlė širdį, nes istoriniai įvykiai labai susiję ir su kelis amžius siekiančia šeimos istorija. Jos protėviai, gyvenę dabartinės Ukrainos teritorijoje, dėl tuo metu vykusių karų buvo priversti pasitraukti ir įsikurti Lietuvoje. Šiandien viename iš paveldėto dvaro pastatų esančiame Alvilinos bute jau trečią mėnesį gyvena ukrainiečių šeima.
Pokalbiai su „Sidabrinės linijos“ pašnekovais gali būti patys netikėčiausi, griaunantys bet kokius mūsų turimus stereotipus apie vyresnio amžiaus žmones ar savanorystę. Paskaitykite mūsų savanorės Sandros Žirgutienės pirmojo pokalbio įspūdžius ir tegul jūsų šypsena sugriauna dar ne vieną stereotipą.
„Trejus metus gyvenu vienas ir esu uždaras, tačiau pasiilgtu draugiško pokalbio su kitu žmogumi. Taip gera bent valandą kitoje telefono pusėje girdėti balsą, todėl skambučio dieną jaučiuosi daug ramiau, nei kitomis dienomis. Ir daugiau šypsausi“, – pasakoja senjoras Juozas. Jis – vienas iš daugelio, kurie nusprendė kreiptis į „Sidabrinę liniją“, siūlančią nemokamus draugystės pokalbius, emocinę ir informacinę pagalbą vyresnio amžiaus žmonėms.
Kalbėtis apie netektį ir mirtį sudėtinga – dažnu atveju mūsų kultūroje ši tema vis dar pridengta tabu nuostata, kai skausmą dėl artimojo netekties stengiamasi išgyventi savyje. Tačiau specialistai pastebi, kad įpročiai keičiasi – vis daugiau žmonių suvokia, kad išsikalbėjus ir išsakius netektį lydinčius jausmus prasideda gijimo procesas.
Paremti
Paremti