„Jaučiuosi vienišas...“ šiandien pagalvojame vis dažniau ir dažniau. Karantino izoliacija ir apriboti socialiniai ryšiai suteikė progą iš naujo įvertinti gyvo bendravimo, galimybės būti išgirstam ir išklausytam vertę. Išsiilgę kontakto skubame kurti planus susitikti su draugais bei artimaisiais, galbūt kartais net priekaištaudami sau, kodėl to nedarėme anksčiau, kodėl gi pirma reikia netekti, kad išmoktume labiau vertinti? Tikriausiai viskas gerai tol, kol susivokiame ir anksčiau ar vėliau grįžtame į senas vėžes, vėl pajuntame bendravimo teikiamą šilumą. Tačiau kaip pajusti tą šilumą bei dalintis savąja, kai aplink nieko nėra? Su kuo kalbėti, kai, rodos, niekas neklauso?
„Sidabrinėje linijoje“ savanoriaujanti Ieva Budraitė su dabartine savo pašnekove bendrauja jau ilgiau nei dvejus metus. Nors savanorė pripažįsta, kad pradžioje buvo sunku surasti temas pokalbiui dėl skirtingų pašnekovių patirčių, skirtingų gyvenimų, tačiau dabar mato, kad šis bendravimas praplečia supratimą ir pasaulėžiūrą.
„Vaikai pabuvimui kartu skiria mažiau tęstinio laiko, pasirūpina fiziškai: atvažiavo, maisto atvežė, namus sutvarkė, o aš vis tiek lieku vienas. Tai emocinė vienatvė“, – apie sunkumus, kuriuos pandemijos metu patyrė pagyvenę žmonės, pasakojo „Sidabrinę liniją“ įkūrusio M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo steigėja ir skambučių centro vadovė Kristina Čiuželienė.
Lietuvoje paskelbus karantiną, socialinius tinklus užplūdo kvietimai jungtis prie įvairių savanorysčių, skirtų tiems, kam pagalbos reikia labiausiai. Mano laimei, dar prieš man užsiblokuojant feisbuko sienos įrašus nuo nepakeliamo kiekio „svarbiausios“ informacijos, suspėjau perskaityti kelis draugų įrašus jau apie pačias savanorysčių patirtis. Akys užkliuvo už dviejų įrašų – abu buvo apie savanorystę „Sidabrinėje linijoje“, kuri skirta vienišumą, atskirtį, bendravimo trūkumą patiriantiems vyresnio amžiaus žmonėms.
Daugiau nei 20 000 pokalbių valandų per 50 veiklos mėnesių – tiek „Sidabrinėje linijoje“ vyresnio amžiaus pašnekovai praleido kartu su savanoriais ir kitais bendraminčiais jų dalindamiesi atsiminimais, įspūdžiais, aktualijomis ar išgyvenimais. Prie to jau dvejus metus prisideda ir „Sidabrinėje linijoje“ savanoriaujanti Jolanta. Nors ji pati apie laiką savanorių gretose atsiliepia kukliai, tačiau jo pakako užsimegzti ne vienai draugystei.
Kasdien mus pasiekia vis daugiau informacijos apie naujas COVID-19 aukas ir didėjantį sergančiųjų skaičių. Todėl patys imame nerimauti dėl ateities ir galvoti apie artėjančią antrąją pandemijos bangą. Labai svarbu ne tik kritiškai vertinti informacijos šaltinius, bet ir patiems rasti būdų kaip ramiau reaguoti į visuotinę paniką.
Balandžio pabaigoje kvietėme prisijungti prie „Kurk Lietuvai“ kartu su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija vykdomo projekto „Socialinis receptas“: vyresnio amžiaus žmonių ir negalią turinčių žmonių atskirties mažinimas, dalyvauti apklausoje, teikti savo siūlymus ir idėjas. Projekto tikslas – didinti vyresnio amžiaus žmonių ir negalią turinčių žmonių socialinę integraciją, remiantis efektyviomis kultūros ir sveikatos sektorių bendradarbiavimo formomis. Šiandien džiaugiamės ir dalinamės rezultatais.
Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje, vėl atvėrusia duris įvairiausiems renginiams, įvyko mokymai „Sidabrinės linijos“ savanoriams. Juose dalyvavo trys dešimtys žmonių (daugiausia – Marijampolės trečiojo amžiaus universiteto klausytojų), jau turinčių didesnės ar mažesnės patirties šioje kilnioje veikloje. Apie „Sidabrinę liniją“ veikiausiai girdėjo ne vienas, o kiek ir kas naudojasi jos paslauga, kaip tai veikia?
Popandeminiu ir pasirengimo naujai viruso bangai laikotarpiu ypač svarbu rūpintis vyresnio amžiaus asmenų emocinės ir psichologinės gerovės palaikymu. Kadangi vyresnio amžiaus žmonės bei sergantieji lėtinėmis ligomis yra labiausiai pažeidžiama gyventojų grupė, turinti didelę sunkių komplikacijų riziką užsikrėtus koronavirusu, šioms gyventojų grupėms rekomendacijos ypatingai saugotis ir toliau išlieka. Remdamiesi Lietuvos ir pasaulio sveikatos apsaugos institucijų bei „Sidabrinės linijos“ karantino laikotarpio sukaupta patirtimi, teikiame rekomendacijas, padėsiančias rūpintis vyresnio amžiaus gyventojų emocinės ir psichologinės gerovės palaikymu.