Per beveik ketverius veiklos metus „Sidabrinė linija“ yra prisidėjusi prie daugybės gražių draugysčių: dažnai nei draugų amžiaus skirtumas, nei atstumas nėra kliūtis. Kartais ypatingomis savo draugysčių istorijomis pasidalina mūsų pašnekovai, kurie, išlydėję savo draugus Anapilin, atranda „Sidabrinę liniją“.
Kaune dirbantis Karalienės Mortos mokyklos tikybos mokytojas Jonas Tamulis sugalvojo kaip apjungti savo dėstomą dalyką su jaunimo savanorystės tradicijų ugdymu: jo pamokų metu vaikai skambina „Sidabrinės linijos“ pašnekovams ir kiekvieną savaitę semiasi gyvos išminties bendraudami su senoliais.
Tradicija tapusios kelionės pas vaikystės draugą galąsti peilių, 1990-ųjų moteriškų žurnalų skaitymas, agurkėlių marinavimas bei grožio procedūros. Tai – tik dalis veiklų, kuriomis užsiima savanoriai, lankantys vienišus senjorus.
LRT Radijo laida „Lietuvos diena“ apie „Sidabrinę liniją“, senolius ir jų vienišumą. Ved. Madona Lučkaitė.
Džiaugiamės išskirtiniais atvejais, kai kolegos darbe suserga pasidalinę ne peršalimo, o savanorystės virusu. „Sidabrinės linijos“ viruso židinys klesti šiaurės Lietuvoje, kur keturios Šiaulių profesinio rengimo centro mokytojos Kristina, Renata, Birutė ir Raimonda, pradėjusios savanoriauti 2018 metų vasarį ir savo pirmąsias pašnekoves sėkmingai kalbindamos ir šiandien, toliau skleidžia prasmingąjį virusą.
„Beatos virtuvėje“ – pokalbis apie vienišumą, senatvę ir apie galimybes padėti garbaus amžiaus žmonėms. Laidoje dalyvavo Kristina Čiuželienė „Sidabrinės linijos“ įkūrėja.
„Pajutusi kaip virpa mano širdis skaitant draugės atsiųstą laišką apie savanorystę „Sidabrinėje linijoje“ abejonių nebeliko – būtent ši veikla man yra arčiausiai širdies,“ – taip savo pasakojimą pradeda Jovita Kliukaitė iš Vilniaus.
Šiandien M. Čiuželio labdaros ir paramos fondui – jau penkeri. Penkeri metai ieškojimų, kūrybos, atradimų, naujų patirčių, įkvėpimo. Arba penkeri metai gyvenimo, kurį labai norisi gyventi.
Darbas, ekologinis ūkis, trys vaikai, šeimos rūpesčiai – atrodytų, bendravimo tikrai netrūksta. Tačiau „Sidabrinės linijos“ savanorė Jolanta Laurynė sako, kad kalbėdamasi telefonu su senoliais, gauna visiškai skirtingų patirčių.