Per beveik ketverius veiklos metus „Sidabrinė linija“ yra prisidėjusi prie daugybės gražių draugysčių: dažnai nei draugų amžiaus skirtumas, nei atstumas nėra kliūtis. Kartais ypatingomis savo draugysčių istorijomis pasidalina mūsų pašnekovai, kurie, išlydėję savo draugus Anapilin, atranda „Sidabrinę liniją“.
Džiaugiamės išskirtiniais atvejais, kai kolegos darbe suserga pasidalinę ne peršalimo, o savanorystės virusu. „Sidabrinės linijos“ viruso židinys klesti šiaurės Lietuvoje, kur keturios Šiaulių profesinio rengimo centro mokytojos Kristina, Renata, Birutė ir Raimonda, pradėjusios savanoriauti 2018 metų vasarį ir savo pirmąsias pašnekoves sėkmingai kalbindamos ir šiandien, toliau skleidžia prasmingąjį virusą.
„Pajutusi kaip virpa mano širdis skaitant draugės atsiųstą laišką apie savanorystę „Sidabrinėje linijoje“ abejonių nebeliko – būtent ši veikla man yra arčiausiai širdies,“ – taip savo pasakojimą pradeda Jovita Kliukaitė iš Vilniaus.
Darbas, ekologinis ūkis, trys vaikai, šeimos rūpesčiai – atrodytų, bendravimo tikrai netrūksta. Tačiau „Sidabrinės linijos“ savanorė Jolanta Laurynė sako, kad kalbėdamasi telefonu su senoliais, gauna visiškai skirtingų patirčių.
Taip apie savo motyvus prisijungti prie „Sidabrinės linijos“ pasakoja kreditų rizikos valdymo specialistė Aušrinė Volungevičiūtė.
Pokalbiai – neatsiejama ,,Sidabrinės linijos“ dalis. Jų pobūdis bei trukmė visuomet skiriasi. Su vienais žmonėmis šnekučiuotis galime valandų valandas, su kitais mintimis dalintis šiek tiek sunkiau. Gaudami atgalinį ryšį iš pašnekovų ir savanorių, išgirstame įvairiausių bendravimo istorijų. Viena jų – Didžiojoje Britanijoje gyvenančios savanorės Jevgenijos.
Spalio 1-oji – visame pasaulyje minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Vienas iš pagrindinių sėkmingo senėjimo aspektų – aktyvus įsitraukimas į gyvenimą, įvairiapusę veiklą. Kviečiame susipažinti su mūsų nepailstančia savanore Larisa, kuri savo pavyzdžiu primena, kad amžius – nėra kliūtis veikti.
„Sidabrinės linijos“ savanorė Rosita Mikalauskienė jau pusmetį kiekvieną savaitę kalbasi su savo pašnekove ir, sako, tas laikas visai neprailgsta. Priešingai – suteikia daugybę gerų emocijų ir pozityvo.
Lygiai prieš 30 metų, rugpjūčio 23-ąją, Vilnių, Rygą ir Taliną sujungė gyva žmonių grandinė. Baltijos kelias – taiki kova už laisvę, palikusi ryškų pėdsaką tiek istorijoje, tiek žmonių atsiminimuose. Apie vos spėtus suvalgyti šaltibarščius, Mažąją Ameriką, gėlių jūras ir akyse spindėjusią viltį dėl ateities pasakoja mūsų pašnekovai.