Naujienos

„Labai mėgstu pagyvenusius, senyvus žmonės, turėjau ypatingą ryšį su savo seneliais. Tuo metu, kai atėjau į „Sidabrinę liniją“ kaip tik buvo mirusi mano močiutė – paskutinė iš senelių – ir man labai trūko to ryšio. O „Sidabrinėje linijoje“ radau dar vieną savo močiutę.“

„Man turtų nereikia – aš jų nepakelsiu, nenusinešiu, viskas paliks. O bendrystė su žmogumi... gal prisimins mane? Šitas dalykas man brangus“, – sako netrukus 78-erių sulauksianti „Sidabrinės linijos“ pašnekovė Pranciška.

„Sidabrinės linijos“ pašnekovas p. Henrikas pasakoja apie bendravimo svarbą ir kuriamą poveikį.

Marius Čiuželis, investuotojas, mecenatas, „Sidabrinės linijos“ įkūrėjas, veiklus, intelektualus žmogus, turintis aiškias gyvenimo vertybes ir kryptį, kuria nori judėti toliau. Turtinga ir pagrįsta kalba išsiskiriantis pašnekovas atviras pokalbiui. Prieš laidą Vijai pasiteiravus ar Marius turi tabu temas, kurių neliečia, jis labai greitai, atvirai atsako, jog tokių temų nėra. Drąsu, ypač žinant tai, jog laida „Papasakok man“ pagrįsta ekspromtu: jokių išankstinių klausimų ar specialaus pasiruošimo su pašnekovo viešųjų ryšių atstovu. 

Magistro studijas Vilniuje kremtanti kupiškietė Monika Tonkaitė savanoriauja „Sidabrinėje linijoje“. Tai yra emocinė pagalba vyresnio amžiau žmonėms. Kartą per savaitę, o kartais ir dažniau, Monika bendrauja su močiute Felicija.
 

„Sidabrinę liniją“ kartu su vyru Mariumi įkūrusi Kristina Čiuželienė trokšta dirbti senolių labui ir padėti jiems dorotis su kasdieniais rūpesčiais. Nors kartais skambučių sulaukia ir iš laimingų senelių, norinčių smagiai pasišnekučiuoti, dažniausiai į liniją skambina daug problemų turintys senjorai – skambučių ypač padaugėjo karantino metu. K. Čiuželienės širdį labiausiai spaudžia vienišų senolių, kurie yra palaidoję visus artimuosius, istorijos. „Atrodo, visiška dykuma likusi. Kaip jiems atrasti gyvenimo prasmę, norą sulaukti kitos dienos?“ – klausia ji.

Pokalbis su Mariumi Čiuželiu apie gyvenimą, pasirinkimus, senatvę, atsakomybes, pinigus, socialinę veiklą.

Iš Gižų kilusi Jomantė Maksvytytė stengiasi naudotis visomis gyvenimo teikiamomis galimybėms. Studijų metais apkeliavusi nemažai šalių, įgijusi daug tarptautinės patirties, mergina Lietuvoje susirado mylimą darbą ir savanoriauja „Sidabrinėje linijoje“. 

Darbai, būrys draugų ir virtinė reikalų, neišsenkanti energija – daug kas lieka praeityje, sulaukus garbingo amžiaus. Tik noras bendrauti, pasikalbėti, pasitarti niekur nedingsta. „Žmogiško ryšio norėtųsi daugiau“, – atvirauja pakalbinti senjorai ir džiaugiasi, kad emocinės ir psichologinės pagalbos linijų savanoriai visada pasirengę juos išklausyti.