Naujienos

Pradėdama pasakoti apie savo patirtį „Sidabrinėje linijoje“, Violeta Varnienė iš Širvintų pirmiausia prisistato, kad yra dar naujokė šioje veikloje. 

Iki šiol ilgiuosi močiutės, kurios netekau kai buvau 13-os metų.

Panevėžietės Jovitos istorija: „Savo telefoninei pašnekovei padedu, kuo galiu“.

Eglė istoriją sako norinti pradėti pasakoti „iš labai toli“. Apie jausmus, kurie aplankė sužinojus apie „Sidabrinę liniją“, vėliau apie baimę netikti šiai iniciatyvai ir daugelį kitų ją aplankiusių minčių.

„Sidabrinės linijos“ savanorė Asta: „Teta juokauja, kad sveikoji ausis jai netrukdo bendrauti telefonu“.

Esu įsitikinusi, jog Žmogaus gyvenime nėra mažų dalykų, yra tik didelis egoizmas (tiems, kas nesutinka, visada siūlau pavartyti mokyklinius chemijos vadovėlius ir prisiminti, jog visa mus supanti materija susideda iš atomų, hadronų ir kvarkų).

Gyvenimas toks nenuspėjamas ir pilnas Dievo dovanų. Vieną dieną beklajojant bekraštėse interneto platybėse mano dėmesį atkreipė straipsnis www.bernardinai.lt tinklapyje apie savanorių pokalbius „Sidabrinėje linijoje“. 

„Pozityvaus dienoraščio“ 492 puslapis pasakoja apie „Sidabrinės linijos“ pašnekovę p. Ramutę iš Druskininkų.

„Pozityvaus dienoraščio“ 468 puslapis pristato „Sidabrinės linijos“ savanoriškos veiklos koordinatorę Giedrę Šavinienę.