Naujienos

Iš Gižų kilusi Jomantė Maksvytytė stengiasi naudotis visomis gyvenimo teikiamomis galimybėms. Studijų metais apkeliavusi nemažai šalių, įgijusi daug tarptautinės patirties, mergina Lietuvoje susirado mylimą darbą ir savanoriauja „Sidabrinėje linijoje“. 

Darbai, būrys draugų ir virtinė reikalų, neišsenkanti energija – daug kas lieka praeityje, sulaukus garbingo amžiaus. Tik noras bendrauti, pasikalbėti, pasitarti niekur nedingsta. „Žmogiško ryšio norėtųsi daugiau“, – atvirauja pakalbinti senjorai ir džiaugiasi, kad emocinės ir psichologinės pagalbos linijų savanoriai visada pasirengę juos išklausyti. 

Atviras ir nuoširdus Be the Change TV pokalbis su fondo vadovu Mariumi Čiuželiu apie asmenines patirtis, investavimo pokyčius, motyvaciją įkurti fondą ir ateities vizijas.

77-erių Rimantas yra mokslininkas, daugelį metų dirbo dėstytoju, neapsakomai domisi technologijomis. Daug važinėjęs po užsienį, išleidęs ne vieną žinomą mokslininką į platųjį pasaulį, dabar jau ne tik randa laiko savo kitam hobiui – pramoginiams šokiams, bet ir bendravimui „Sidabrinėje linijoje“.

20 metų Nacionaliniame operos ir baleto teatre dirbusią ir sceninius drabužius siuvusią Vladą Šimkutę galima vadinti tikru įkvėpimu. 88-erių pašnekovė sako, kad teatras iki šiol yra didžiausia jos meilė, iki šių dienų stengiasi apsilankyti premjerose, nors dėl palydos trūkumo tai padaryti pavyksta vis rečiau.

„Sidabrinėje linijoje“ savanoriaujanti Ieva Budraitė su dabartine savo pašnekove bendrauja jau ilgiau nei dvejus metus. Nors savanorė pripažįsta, kad pradžioje buvo sunku surasti temas pokalbiui dėl skirtingų pašnekovių patirčių, skirtingų gyvenimų, tačiau dabar mato, kad šis bendravimas praplečia supratimą ir pasaulėžiūrą.

Lietuvoje paskelbus karantiną, socialinius tinklus užplūdo kvietimai jungtis prie įvairių savanorysčių, skirtų tiems, kam pagalbos reikia labiausiai. Mano laimei, dar prieš man užsiblokuojant feisbuko sienos įrašus nuo nepakeliamo kiekio „svarbiausios“ informacijos, suspėjau perskaityti kelis draugų įrašus jau apie pačias savanorysčių patirtis. Akys užkliuvo už dviejų įrašų – abu buvo apie savanorystę „Sidabrinėje linijoje“, kuri skirta vienišumą, atskirtį, bendravimo trūkumą patiriantiems vyresnio amžiaus žmonėms.

Daugiau nei 20 000 pokalbių valandų per 50 veiklos mėnesių – tiek „Sidabrinėje linijoje“ vyresnio amžiaus pašnekovai praleido kartu su savanoriais ir kitais bendraminčiais jų dalindamiesi atsiminimais, įspūdžiais, aktualijomis ar išgyvenimais. Prie to jau dvejus metus prisideda ir „Sidabrinėje linijoje“ savanoriaujanti Jolanta. Nors ji pati apie laiką savanorių gretose atsiliepia kukliai, tačiau jo pakako užsimegzti ne vienai draugystei.

Ar tikrai įsivaizduojame, ką reiškia neturėti galimybės matyti? Mąstant apie tai kyla daug klausimų: kaip susitaikyti, nepalūžti, kaip gyventi? Atrodo, kad su regėjimu prarandame beveik viską. O štai kalbinamas „Sidabrinės linijos“ savanoris Ričardas iš Mažeikių spindi ramybe, smalsumu, pozityvumu ir dar kitiems suteikia įkvėpimo priimti likimą bei išmokti gyventi savo gyvenimą su šypsena.