Naujienos

Ar žinote tą jausmą, kai prieš tam tikrą gyvenimo įvykį jaučiame neapčiuopiamą jaudulį? Ne tokį didelį, kad nemiegotume naktį ar sunku būtų kvėpuoti. Tą tikrą jauduliuką, kuris nevisiškai pastebimas dirbant, tačiau vos tik sustojus pailsėti – jaučiamas didesnis nuovargis nei įprastai ir kažkoks nepaaiškinamas laukimas? Tikiu, kad kiekvienas esame turėję tokį momentą. Tačiau prieš lendant giliau į šį „triušio urvą“, reikia paaiškinti, kodėl pasakoju jums apie tokį, galbūt, ne patį maloniausią jausmą. Leiskite prisistatyti – esu Lukas Tamulynas, „Sidabrinės linijos“ komunikacijos vadovas. Jausmas, apie kurį kalbu mane aplankė visai nesenai, prieš pirmąjį mano pokalbį linijoje. 

80-metis Kazys Algirdas Malinauskas yra labai užsiėmęs žmogus, nors ir pensijoje. Viena iš jo veiklų – savanorystė „Sidabrinėje linijoje“. Ponas Kazys Algirdas telefonu kalbasi su vienišais bendraamžiais. Pasakojimas apie jį bei šią geranorišką veiklą – laidoje.

Kristina Čiuželienė LRT Radijo laidoje „Gyvenimo citrinos“ su Lavija Šurnaite pasidalino asmeninėmis „citrinomis“, prieš 13 metų aukštyn kojom apvertusiomis šeimos gyvenimą: nuo kasdienės nežinomybės iki vis stipriau rusenančios vilties, nuo „nieko nesitikėkit ir ruoškitės blogiausiam“ iki begalinio dukros noro gyventi, nuo kovos už pačius mažiausiuosius iki pagalbos patiems vyriausiesiems.

Aktorė Vaiva Mainelytė, filmuodamasi „Sidabrinės linijos“ kampanijoj „Pokalbiai senjorams“, pakartojo ne kartą: reikia būti optimistais. Nors ir pripažino ją kalbinusiai laidų vedėjai Nomedai Marčėnaitei – ne kiekviename gyvenimo etape pačiai buvo lengva tą priesaką išpildyti. Tada ypač padėdavo pokalbiai su galinčiais išklausyti, paguosti ir kartu pasijuokti, rašoma „Sidabrinės linijos“ pranešime žiniasklaidai.  

Profesorius Vytautas Landsbergis neįsivaizduoja savęs skambinančio į „Sidabrinę liniją“. „Aš galiu sau paskambinti. Pakalbu su savimi“, – paaiškino duodamas interviu Nomedai Marčėnaitei, kūrusiai „Sidabrinės linijos“ socialinę kampaniją „Pokalbiai senjorams“. Bet pripažino – toks uždarumas jam yra ir praradimas: juk kiekvienas paskambinimas ir pokalbis atneša gyvybės, sukuria džiaugsmą ir primena, kad esi reikalingas.

Televizijos laidų vedėja Laima Kybartienė galėtų būti „Sidabrinės linijos“ savanore. Vieną dieną turbūt ir taps – kai nebebus tokia reikalinga vaikaičiams, žadėjo ji visuomenininkei Nomedai Marčėnaitei, pakvietusiai ją nusifilmuoti „Sidabrinės linijos“ socialinėje kampanijoje.

„Jeigu Jūs vieną dieną paskambinsite į „Sidabrinę liniją“ ieškoti pašnekovo, aš užsiregistruosiu ten savanore ir reikalausiu, kad mus sujungtų į porą. Po to išleisime knygą“, – Vladui Garastui, vienam garsiausių Lietuvos istorijoje krepšinio trenerių, pažadėjo laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė.

„Pasikalbam apie moteriškus reikalus: madas, plaukų spalvą, džinsų skaičių ir paskutinėje vietoje – apie vaistus“, – pokalbius su Antanina apibendrina mūsų savanorė Elvira (nuotraukoje ). Temos ir ypač prioritetai galėtų nustebinti, jei turėsime galvoje, kad abiem pašnekovėms – jau per 80. Ir tų ligų, žinoma, nutinka. Bet nuostatos vienodos – pokalbis turi būti pozityvus.

71-erių Albertas drąsina imti į rankas telefoną tuos, kurie jau gal ir mintinai išmokę „Sidabrinės linijos“ telefono numerį, bet galvoja, jog „dar ne taip blogai, kad kalbėčiausi su nepažįstamaisiais“. „Sidabrinė linija“ neduos saldainių ar geresnio oro, bet duos dvasinio peno“, – tvirtai sako senjoras.