Naujienos

Lietuvos visuomenė sparčiai senėja – per pastaruosius 20 metų pagyvenusių žmonių dalis išaugo dukart ir dabar sudaro beveik 19 proc. visų Lietuvos gyventojų. Skaičiuojama, kad iki 2040 m. kas trečias Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 65 metų amžiaus. Ši visuomenės senėjimo tendencija lėmė „sidabrinės ekonomikos“ skatinimo aktualumą.

„Delfi ryto“ pokalbyje Kristina Pocytė kalbina M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo vadovą Marių Čiuželį. Pokalbis apie vyresnio amžiaus žmones akistatoje su koronavirusu ir „Sidabrinės linijos“ patirtis.

„Vaikai pabuvimui kartu skiria mažiau tęstinio laiko, pasirūpina fiziškai: atvažiavo, maisto atvežė, namus sutvarkė, o aš vis tiek lieku vienas. Tai emocinė vienatvė“, – apie sunkumus, kuriuos pandemijos metu patyrė pagyvenę žmonės, pasakojo „Sidabrinę liniją“ įkūrusio M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo steigėja ir skambučių centro vadovė Kristina Čiuželienė.

Balandžio pabaigoje kvietėme prisijungti prie „Kurk Lietuvai“ kartu su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija vykdomo projekto „Socialinis receptas“: vyresnio amžiaus žmonių ir negalią turinčių žmonių atskirties mažinimas, dalyvauti apklausoje, teikti savo siūlymus ir idėjas. Projekto tikslas – didinti vyresnio amžiaus žmonių ir negalią turinčių žmonių socialinę integraciją, remiantis efektyviomis kultūros ir sveikatos sektorių bendradarbiavimo formomis. Šiandien džiaugiamės ir dalinamės rezultatais. 

Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje, vėl atvėrusia duris įvairiausiems renginiams, įvyko mokymai „Sidabrinės linijos“ savanoriams. Juose dalyvavo trys dešimtys žmonių (daugiausia – Marijampolės trečiojo amžiaus universiteto klausytojų), jau turinčių didesnės ar mažesnės patirties šioje kilnioje veikloje. Apie „Sidabrinę liniją“ veikiausiai girdėjo ne vienas, o kiek ir kas naudojasi jos paslauga, kaip tai veikia? 

Popandeminiu ir pasirengimo naujai viruso bangai laikotarpiu ypač svarbu rūpintis vyresnio amžiaus asmenų emocinės ir psichologinės gerovės palaikymu. Kadangi vyresnio amžiaus žmonės bei sergantieji lėtinėmis ligomis yra labiausiai pažeidžiama gyventojų grupė, turinti didelę sunkių komplikacijų riziką užsikrėtus koronavirusu, šioms gyventojų grupėms rekomendacijos ypatingai saugotis ir toliau išlieka. Remdamiesi Lietuvos ir pasaulio sveikatos apsaugos institucijų bei „Sidabrinės linijos“ karantino laikotarpio sukaupta patirtimi, teikiame rekomendacijas, padėsiančias rūpintis vyresnio amžiaus gyventojų emocinės ir psichologinės gerovės palaikymu.

Karantinas Lietuvoje pratęstas iki birželio 16 dienos, bet kaskart vis labiau lengvinamas jo režimas. Po kelių sąstingio mėnesių jaunesnė visuomenės dalis gali džiaugtis darbą atnaujinusiomis lauko kavinėmis ir įvairiomis paslaugomis. Tačiau vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims ir toliau rekomenduojama vengti socialinių kontaktų, todėl neretam jų paguoda tapo pokalbiai su bendraminčiais telefonu.

Lietuvoje švelnėjant karantino sąlygoms, o vyresnio amžiaus žmonių – pažeidžiamiausios visuomenės grupės – izoliaciją rekomenduojant tęsti kol kas neapibrėžtam laikotarpiui netgi karantinui pasibaigus, jų emocinės pagalbos skambučiai „Sidabrinėje linijoje“ pasiekė beprecedentį lygį. 

Kol likusi visuomenės dalis jau gali džiaugtis darbą atnaujinusiomis lauko kavinėmis ir įvairiomis paslaugomis, vyresnio amžiaus žmonės, kaip pažeidžiamiausia COVID–19 grupė, ir toliau priversti gyventi karantino sąlygomis.