Panevėžietės Jovitos istorija: „Savo telefoninei pašnekovei padedu, kuo galiu“.
Savanoriaujanti Vitalija: „Kodėl seneliai, turintys artimuosius, jaučiasi tokie vieniši?“
Eglė istoriją sako norinti pradėti pasakoti „iš labai toli“. Apie jausmus, kurie aplankė sužinojus apie „Sidabrinę liniją“, vėliau apie baimę netikti šiai iniciatyvai ir daugelį kitų ją aplankiusių minčių.
„Sidabrinės linijos“ savanorė Asta: „Teta juokauja, kad sveikoji ausis jai netrukdo bendrauti telefonu“.
Vakar Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje susirinkusiems senjorams buvo pristatytas socialinis projektas „Sidabrinė linija“.
Paklauskime aplinkinių, kas yra savanoris? Greičiausiai išgirsime atsakymą, jog tai žmogus, savo noru ir neatlygintinai atliekantis įvairias visuomenei naudingas veiklas.
„Sidabrinė linija“ yra nemokama draugystės, bendravimo ir pagalbos telefonu paslauga vienišiems ir bendravimo stokojantiems garbaus amžiaus žmonėms.
Daugiau nei dvejus metus mūsų šalyje veikianti draugystės ir bendravimo telefonu garbaus amžiaus žmonėms paslauga „Sidabrinė linija“ aktyviai plečia savo veiklą visoje Lietuvoje – nuo šiol nuolatinę pagalbą savanoriai iš vietos bendruomenės teiks ir Varėnoje.
„Mano gyvenimas – keturios kambario sienos. Prie lango dar šiaip taip nukrebždenu, stebiu, kaip šermukšnio šakose žvitriai sukinėjasi zylės, skaičiuoju tolumoje plentu prašvilpiančias mašinas.