„Sidabrinė linija“ įvertinta apdovanojimu „Už jaunimo ugdymą atsakingam požiūriui į gyvybę“.
„Prasmingai praleistas laikas... Kiek mes jo iššvaistom vaikščiodami po įvairiausių mažmožių parduotuves, stovėdami kamščiuose ar tiesiog knaisiodamiesi po kitų gyvenimas“ – taip apie savanorystę „Sidabrinėje linijoje“ kalba Viešintose gyvenanti Edita Daujotaitė-Petreikienė.
Bendradarbiavimas socialinio darbo komandoje labai svarbus, siekiant kuo geresnių rezultatų ir tikslingos pagalbos kiekvienam žmogui. O tam, kad gebėtume bendradarbiauti, būtina kuo geriau pažinti save.
Į „Sidabrinės linijos“ savanorių gretas įsijungiau 2018 metų gegužę. Apie šią iniciatyvą sužinojau visai atsitiktinai – socialinio tinklo „Facebook“ dėka. O viskas prasidėjo nuo trumpučių istorijų, kuriomis dalijosi viena šios linijos savanorių.
Prieš beveik trejus metus Kristina ir Marius Čiuželiai, padovanoję Lietuvos senjorams nemokamą draugystės ir pagalbos telefonu paslaugą „Sidabrinė linija“, tikėjosi praskaidrinantys vienišų, bendravimo išsiilgusių senolių kasdienybę.
„Vienatvė – žeidžiantis dalykas. Štai ką tik prabėgo šventės ir jų laukdamas žmogus jaučiasi ne taip jau smagiai, kai žino, kad turbūt bus vienas“, – sako savanorė Daiva Žiuramskaitė.
Senyvo amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje nuolat auga. Ar žinojote, kad iš daugiau nei pusės milijono Lietuvoje gyvenančių vyresnio amžiaus žmonių kas trečias yra visiškai vienas, be šeimos ar artimųjų?
Kai du žmonės nori bendrauti, turbūt neįmanoma, kad pokalbis nepavyktų.
Iki šiol ilgiuosi močiutės, kurios netekau kai buvau 13-os metų.