Naujienos

„Vienatvė slegia ir kamuoja, iškraipo tai, kas įprasta ir krečia bjaurius pokštus su psichika. Ji kaip koks priešas supa tave iš visų pusių, tampo nervus ir siunčia jiems pavojaus signalus. Ji teigia tau, kad esi vienas kaip atomas, paklydęs erdvėje, ir tik laukia progos tave išgąsdinti, mirtinai išgąsdinti – štai ko visą laiką siekia vienatvė ir štai ko jokiu būdu negalima jai leisti“

Spalio 1-oji – visame pasaulyje minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Vienas iš pagrindinių sėkmingo senėjimo aspektų – aktyvus įsitraukimas į gyvenimą, įvairiapusę veiklą. Kviečiame susipažinti su mūsų nepailstančia savanore Larisa, kuri savo pavyzdžiu primena, kad amžius – nėra kliūtis veikti.

Nuo šiol kiekvienas, grąžindamas tarą per „Rimi“ parduotuvių taromatus, gali padaryti net du gerus darbus: prisidėti prie aplinkos saugojimo ir paremti svarbią visuomeninę veiklą vykdančias nevyriausybines organizacijas, tarp kurių – ir „Sidabrinė linija“

Senatvė ir su ja siejamos problemos – socialinė atskirtis, vienišumas, skurdas bei užimtumo, fizinės ir psichinės sveikatos stoka – lemia tai, kad Lietuvoje vyresnioji karta yra tarsi „atstumta“ ar „nurašyta“ visuomenės dalis. Daugelis priešpensinio amžiaus žmonių patiria įtampą ir su didžiule baime žvelgia į netolimą ateitį, o jaunimui senatvė kelia gailestį ir... net siaubą. Kaip išvaryti šį „baubą“?

„Sidabrinės linijos“ savanorė Rosita Mikalauskienė jau pusmetį kiekvieną savaitę kalbasi su savo pašnekove ir, sako, tas laikas visai neprailgsta. Priešingai – suteikia daugybę gerų emocijų ir pozityvo.

Lygiai prieš 30 metų, rugpjūčio 23-ąją, Vilnių, Rygą ir Taliną sujungė gyva žmonių grandinė. Baltijos kelias – taiki kova už laisvę, palikusi ryškų pėdsaką tiek istorijoje, tiek žmonių atsiminimuose. Apie vos spėtus suvalgyti šaltibarščius, Mažąją Ameriką, gėlių jūras ir akyse spindėjusią viltį dėl ateities pasakoja mūsų pašnekovai. 

„Tikras, natūralus pokalbis su žmogumi, dieną padaro prasmingesnę, visą savaitę praturtina,“ – sako 24 metų „Sidabrinės linijos“ savanorė Gabrielė.

Pokalbis apie vienišumą, senatvę ir galimybes padėti garbaus amžiaus žmonėms.

Šalyje beveik pusė milijono senjorų gyvena vieni ir jaučiasi vieniši. Jie neturi su kuo pasidalyti prisiminimais ar tiesiog pakalbėti apie kasdienius rūpesčius. Tik vienas kitas senjoras atranda nemokamą „Sidabrinę liniją“, kur telefonu kone visą dieną savanoriai pasiruošę išklausyti, pabendrauti ir net patarti vienatvės prislėgtiems senukams. Būna, kad po pokalbių telefonu užsimezga ir ilgalaikės draugystės.